širdis

širdis: širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. -ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃ LD266(Dkš, Tvr), KlbIII77(Lkm), NdŽ 1. SD¹164, SD334, H184, R, MŽ, Sut, L centrinis kraujo apytakos organas, esantis kairėje krūtinės pusėje: Kraują kraujagyslėmis varinėja širdis V.Laš. Širdiẽs skilvelis MedŽ586. Žmogaus širdis yra maždaug jo kumščio dydžio V.Laš. Širdies susitraukimas – jos darbas, širdies atsipalaidavimas – jos poilsis sp. Čipokas ilgai gyvas: išemi šìrdį, vipšt – kruta Aln. Kumelio širdiẽs duot suėstie, tai būsi sveika Lz. Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės Žem. Advikės širdelė plaka: dunks, dunks, dunks! I.Simon. Toj širdìs tik plakė ir plakė iš vieno – ir numirė širdžia Kpč. Dvakt dvakt širdis ėmė plakti Šts. Širdìs teip tankiai plaka: klapt, klapt, klapt Ant. Vis širdis dukt dukt plasta Rd. Kai išsigąsti – plast plast širdis Škn. Širdis plasta, kad pailsęs žmogus J. Širdis plusta Trk. Širdis plazdena Skrd. Širdis jai ėmė kūju plakti, blaškytis ir plastėti Vaižg. Suspurdėjo širdis, kaip galvon mušė – ir nepakalbu [išsigandusi] Ant. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr. Gyslos tik plaka, širdis trankosi, visam silpna Gs. Tep persigandau – širdis tik tuksi, kinkos dreba Gs. Širdis tuk-tuk – eina kap an siūlų (nuo išgąsčio smarkiai plaka) Prn. Širdìkė tuk tuk, tuk tuk Lkv. Tuks, tuks širdìs man – labai negerà! Mžš. Širdis tvaksi sunkiai akmenį nešus J. Širdis tvak tvak tvak Gršl. Kol širdis tvaksės – eisi, nustos – numirsi Ds. Širdis tvaksčio[ja] – taip užilsau iš bėgimo J. Klausykias, kaip muno širdelė tvakčio[ja] Skd. Širdis taksi, gysla tvinksi J. Širdis pradeda labiau taksenti J.Jabl. Kai sužinojau, kad pas mane svotai atvažiavo, tai širdis ir takšėjo Mrc. Širdìs tvinkčioj KI634. Kai tik išgirdau, ma[n] širdìs bluk, bluk! LKT157(Grz). Širdis dar leka – atsigaus, dar nemiręs Plt. Kad su karve susitampiau, mun širdis lek lek, lek lek – i nebgaliu nieko Plt. Jau tiek išsigandau, ka širdìs tik lekia, tik lekia Rs. Tiek parsigandau par miegą, kad nents širdis laksto Pc. Širdis man lekioja N. Širdìs mano geležinė: kala ir kala Aln. Parkritau į bulves, o širdis tik kala, bijau, ka kas neišgirstų Slv. Tik širdis bukuliuoja, pamanius apie peštynes Gs. Man širdis dunda N. Sudunksnojo širdìs kelius kartus – ir išsižiojau Krš. Aš veizu, kas čia būs, a jau širdis dunkčio[ja] Užv. Tavo širdis dunduliuoja kaip marčios po pirmaryčių Vlk. Kareiviai praėjo pro šalį, nenugirdę Marijos širdies plupėjimo SI72(Vvr). Širdìs kruta, muša KI634. Širdis tik kadakšt, kadakšt kad muša! Kdl. Į lovą įkritau, ta (tai) šìrdį tunk tunk tunk muša Šts. Kai išgirdau apie nelaimę, teip išsigandau, kad širdis kaip su kūju muša Jnš. O širdìs sako šikotukai, šikotukai (išsigandus) Bsg. Širdìs permušdinėja Pv. Širdis mušasi, plakasi, rodos, kad išlėks Grv. Bebėgdama jau taip pailsau, ka širdìs par gerklę lipa Rs. Negaliu pasikrutyt, širdìs per gerklę lipa (labai bloga) Ktv. Pavargęs, da išgerk – širdìs pro kaklą išlips End. Belakstant ir besirūpinant širdìs par gerklę benga išlįsti Vkš. Jau ma[n] širdìs iki gerklei užlipo Kt. Ta šnapšė, žaltys, varo širdį kankuliais Trk. Širdį pro kaklą gena ta šnapšė Šts. Ans jau y[ra] šìrdį pargėręs End. Kai tik atsigulu an kairio šono, tai kad ema širdìs drebėt! LKT313(Ob). Mun užeina – pur pur širdìs Krž. Ažeina širdìs drebėt, plaktis – aš žemuogių lapelius verdu, žirnikus Mlt. Rėkia drebančia šìrdžia Šk. Paklausai, kaip žvirblelio širdẽlė tik dilda, tik dilda Ml. Sušalau, širdis pati virpa Šts. Slopulys šìrdį virpina Trš. Iš džiaugsmo jo širdis net suvirpėjo J.Balč. Marei širdis dreba iš džiaugsmo, net verkti norisi Žem. Iš džiaugsmo širdìs sklezda (šokinėja) BŽ565. Uždusau, net širdis šokinėja Mrj. I širdìs nebšoko, ir akės atšvito sužinojus Krš. Kitą kartą išgirsi muziką griežant – širdis pati šoka į aukštą Akm. Kiūst kiūst širdìs kiūsčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės JII139. Širdìs kiūksi iš džiaugsmo, iš baimės JII137. Širdis nekiūkauja girdint, jog jį giria DP440. Širdìs gera, tai ir stipras Ps. Mano širdìs labai stipra, širdiẽs aš nejaučiu Kvr. Mano širdìs drūta buvo Ūd. Išgėriau ketvirtą, mano širdis tvirta DvD292. An tokį kalną tiek kelio lipt – reikia arklio šìrdį turėt Rm. Širdìs [jai] lapsi – jaunystėj bloga sirgt Pls. Kaista galva, lapatuoja širdis rš. Širdis leketuoja R226, MŽ301. Mano širdis klipsi lyg nujausdama nelaimę Gs. Kadalojas muno širdẽlė, ištiesu kojas DūnŽ117. Širdìs muno tabaluo[ja] gatavai Kv. Širdìs talanduoja i talanduoja – tai jau bus oro permaina Ml. Šìrdį dusku dusku – ir išsižiojau Krš. Bjaurios naujynos tik šìrdį duskina Rdn. Kai tik jam skausmai, širdìs dūksta Brž. Man ar (taip pat) kažkas širdìs sudūko Ps. Ale va širdìs sukrypo, sukrypo, sukrypo, pasidarė blogai Kvr. Širdìs šlubuot pradėjo, rankos tirpsta ir nuolat sopa Krs. Šìrdį skauda prieš bjaurų orą Smln. Širdìs nuskausta tarpais Eig. Ar galva susops, ar širdìs – neprisišauksi Klt. Širdį man diegia R338, MŽ452. Taip mušė jiejie mane, kad mano nugėlė širdį JIII108. Širdiñ duria man Btrm. Koją kap stukteri, ir neria širdiñ Btrm. Sopuliai varsto šìrdį Krkl. Naktį teip anteita toks silpnumas, šìrdį teip drasko Slnt. Esu labai silpnos širdies, vis širdį gnaibo Alv. Širdį laužti N. Beeitant pradėjo širdį pjauti Vn. Juokai šìrdį pjauna JI691. Padirbėjau sunkiau – šìrdį myga Klt. Kad šìrdį spaudžia, seilėtekis bėga iš burnos kiurkliais J. Širdį spauda, ratalių priėdus su rūgštu pienu Tv. Toks skaudulpalaikis kaip įsigelia, spaudžia širdį žemėn Skdv. Šìrdį mun gniaužtinos gniauža Vkš. O skaudėjimas – rods, kad šìrdį griaužia Jnšk. Tas dusulys gula ant širdiẽs ir šìrdį smaugia Ėr. Puplaiškius gerdavo nuo sunkenybės, kas turia ant širdies sunkumą Žgn. Putušelė toki, ant širdies tura spaudimą, vos beišputa Varn. Visi sloguliai ant širdies sugulė, nebatkusiu Trg. Užeina koks ant širdiẽs silpnumas, tai tik virsti, virsti Ds. Akis aptraukia, silpna in širdiẽs daros Dgč. Prisiminus net simpla an širdès Lkm. Užejo toks blogumas ant širdiẽs End. Širdìs silpsta, kad neėdęs J. Šį vakarą buvo užejusi širdìs menkėti End. Išgėriau penktą – širdis mano menksta LTR(Šk). Kad su rankoms diktai blaškais [audžiant], širdìs nyksta Kv. Dar, va, pakilioju rankas a krepšelį panešu kokį – šìrdį nuema, i nebegaliu Mšk. Širdìs sugedo (susirgo širdies liga) Antr. Su šìrdžia jai negerai Dv. Karšta, šìrdi nelabai gerai Dgp. Sėskiam, ant širdiẽs negerai mun! LKT115(Up). Tos žvakės par pagrabą prigaruoja, man teip negera an širdiẽs Mžš. Daba pradėjau valgyti, ale šìrdie negerai Brs. Sako, šìrdie didliai gerai kamparas Ms. Kas ten tokie par širdiẽs lašai? Trk. Čia rusmenė – širdiẽs vaistai PnmŽ. Širdažolės – nu širdiẽs skaudėjimo, puplaiškiai – nu padusimo Erž. Nepjauk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Ėglis dėl vaistų nuo širdies, lengvina širdį Vb. Duona žmogaus širdį stiprin CII55. Širdìs išsiplėtus ir apsilpus Pst. Ar tę jos užgriuvus širdìs, ar kap tę yr, kad širdìs tokia drūta LKT367(Al). Anos širdìs yra išsipūtusi, ana nieko negalia dirbti Kl. Širdìs buvo nesveika anos, ana liūb visokių vargų panešusi buvo Sd. Manip yra širdìs kvara LKKIX200(Dv). Ans negalėjo daug ne dirbti, anam širdìs buvo pagedusi Lc. Šìrdį nekokią turu Kv. Širdìs tai jos bloga Mlk. Širdìs muno pomenkė, skausta dideliai Krž. Mano širdìs labai netikus, o širdiẽs neandėsi Ssk. Įsisirgo, širdìs paliko negera, i mirė Užv. Jaunas mirė, širdį turėjo mušamą Šts. Širdìs yra atsakiusi, pasibengusi Šv. Agnybė[je] smarkybė[je] da motriška, širdìs da anos nepakriušusi Grg. Širdìs jau pagurus MitI73. Skausmas už širdiẽs stveria VšR. Piktosios notrės, Dieve saugai, kaip ugnia ažu širdiẽs tveria Dgp. Dyguliai taip šìrdį surėmė – musintais reiks letenas užversti Vkš. Kosulys man visą širdį sutraukė MŽ. Dusas riebų žmogų nudusino, t. y. užspaudė šìrdį ir užpylė kraujumi JI370. Širdìs uždyko, kaip užsikosėjimas užėjo J. Iš ryto teip negera, širdìs kaip ir surišta Šmn. Kaip replėms sukabins šìrdį Šts. Toks mirštmiegis užejo, taip šìrdį sukabino, kad beakėdamas užmigau Varn. Mano šìrdį surakino: nė žado turiu, nė proto turiu Ar. Kas jai te širdiñ įlindo, ka i kojos tinsta, i kas Mžš. Ant visko kitko sveikas – kas anam į tą šìrdį įpuolė Žr. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia, tuoj prie širdiẽs kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Kimba į šìrdį (bloga darosi) – labai supykau, susijaudinau Rdn. Tie vaistai mun kibo į šìrdį Krt. In širdès puolo liekvarstos Aps. Gal ma[n] tie baisūs nervai suėjo į šìrdį Jrb. Krito prie širdiẽs nervai Žg. Kurie pri širdžių̃ serga, visi graži yra End. Ka širdìs bėga (serga), sako, žmogus yra gražus Klk. Atėjo skaudulys lig širdi LKKV160. Bet tas skausmas iš širdiẽs jau benga išeiti Trk. Anam yra an širdiẽs kokie skauduliai End. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Ligu keliu ranką, eina par šìrdį dieglys Sk. Man dingčio[ja] į šìrdį dygulys JI328. Vis nudiegia po šìrdžia LKT198(KzR). Gnybčio[ja] manei po širdiẽs JI451. Ka vyras įkišo ranką į mašiną, širdiẽs nebliko (susirgo širdies liga) Gršl. Daktarai sakė: galėsi i eidama numirt – širdès nėr Klt. Kap mano širdìs išlaikė [tokį vargą], tai aš net sudrebu Mrc. Kaulai tik paliko – kap tai išlaikė širdìs ir sveikata! Dv. Širdìs neišturėjo, ir mirė žmogus [per operaciją] Ėr. Aš tik an širdès i gyvenu (tik širdis sveika) Ad. Širdìs jau pardirbo, nieko nepadarysi Vdk. Senatvia ir šìrdį pribenga Šts. Širdìs jo jau baigias Jrb. Ano širdis yra an plauko Varn. Širdìs kaip ant siūlu pakabinta Trš. Širdìs yra kaip ant mietu pakabinta po tokios nelaimės Šts. Ai, bent atsitrauk, senas tėvužėli, apges tavo širdẽlė JD1157. Širdìs apgęsta, negal ištūrėti Ll. Širdìs mun gęsta – mirsiu Grd. Širdẽlė užgeso, i viskas užgeso Vdk. Galva sunki, nepakelama, širdìs pradeda mirti Lk. Aš tokį kaip i nuomarių gavau: apmirdavo širdìs, ir negalėdavau nė žodžio ištart LKT184(Skr). Visiškai širdìs sto[ja] Kv. I jaunas, i sveikas buvo, ale vienąkart žybt sustojo širdìs Mžš. Kiba truks širdìs, tep man buvo sunku Drsk. Spustelėjo šìrdį biškelaitį, ir mirė senis JI212. Staigu mirė, rasi širdìs anai plyšo Šv. Ta (tai) biesienei ta širdìs parsprogo Brs. Ans berašydamas laišką ir užgeso ant stalo: širdiẽs ligą turėjęs Vž. Širdies ginslos kalkiuojas Varn. Muno brolis nūmirė širdiẽs raumatu Kv. Turėjau širdiẽs užkaitimą LKT142(Kin). Širdies lekiojimas, drebėjimas R202, MŽ268. Širdiẽs smūgis NdŽ. Širdiẽs suminkštėjimas MedŽ324. Širdies ydos gali būti įgimtos arba įgytos rš. Lėkė kulkelė kaip sode bitelė per protingą galvužėlę, per mirštamą širdẽlę JD1142. Deiginiu durta širdẽlė, kardužiu kirsta galvelė JD1168. Ir sutikau pirmą kulką – širdelę pervėrė LTR(Klk). Kliuvo už rankelių aštras dagilelis, pervėrė širdelę biednai siratelei LTR(Brsl). Ateis čėsai, jog kalavijas gailingas pereis širdį tavo MP45. Širdỹ! (voc. sing.) LD259(Plš). | prk.: Gyvybės perteklium plakė vasaros širdis J.Gruš. ^ Palei amžių i širdìs Jd. Jug širdis kad i sena, ale akys jaunos Pln. Anot pasakos, kožno širdis iš mėsos KrvP(Jnš). Širdis – ne akmuo, krau[ja]s – ne [v]anduo LTR(Pp). Žmogaus širdis – ne [v]anduo Als. Bagoto širdis baloj mirkyta, pekloj džiovyta LTR(Šl). Mano vaikas nuo mano širdiẽs nukritęs, man ir brangus Vad. Sūnus gi, nuo širdiẽs atatrūkęs Aln. Po šìrdžia turėjau, krūtine penėjau Eiš. Svetimo vaiko prie savo širdiẽs nepriklijuosi Gdž. Širdies kitiem neparodysi Pšl. Rodos, išimtai širdį, parodytai, ale nieko nepadarai Kls. Širdis ne liežuvis, ištraukęs neparodysi LTR(Vdk). Ant delno širdies neišimsi, piktiem žmonėm nasrų neužimsi Ašm. Jis teisybę sako, gatavas šìrdį parodyt Jnš. Išimk šìrdį i rodyk – kas jam! Drsk. Nerodyk širdies – apspjaus LTR. Jos jokia roda neintikinsi: jai širdį rodyk, ir tai sakis, kad čia vyža Užp. Šìrdį tokiam rodyk, sakys – meisos gabalas Krš. Rodyk širdį, sako – burokas Vl. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Parodyk jam šìrdį, jis vis sakys, kad avino kulė Dkš. Kap po šìrdžia nepadėjai, žẽma po galva (alkanas negali miegot) Dv. Skunda ana geresnį kąsnelį ant širdiẽs antdėti (labai šykšti) End. Man tai kaip skruzdėlė šìrdį apmyžo (labai nemalonu) An. Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B. Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž). Be širdies, be galvos, geria ir viską pasako (plunksna) LTR(Ukm). Galva nukirsta, širdis išimta – šimtą metų gyvena (avilys) LTsV584(Vrn). Kiaulė paskersta, širdìs išimta, bėga keliu žviegdama (ritė) Ds. Lininė širdis, lajinė skreistė, sidabro galva (žvakė) KlvK. Raudona mergelė, balta širdelė (avietė) LTsV493(Vlk). Te tau muno mėsą, tik širdį mun palik (avietė) LTR(Vdk). Juodas kalpokas, vyno smokas, akmeninė širdìs (vyšnia) Sch68. Juoda makštelė, vyno lašelis, kaulo širdelė (vyšnia) LTsV496(Varn). ║ Všv, Alks, Dglš to organo liga: Nuo širdiẽs veidas būna išneštas (ištinęs) Antr. Ne iš maisto, ne iš ko – iš širdiẽs storė[ja] End. Neturia delto sveikatos šiandie: prisimetė širdìs par tą gėrimą Trg. Tái šìrdžia gulėjo ligoninė[je] Krš. Ligoninėj gulėjau su šìrdžia Kb. Daba iš ligoninės neišeina – širdìs i širdìs Kvr. Kai šìrdžia serga ar aplink šìrdį, šitos liekarstos gerai Klt. Rūtas geria nuog širdiẽs, kap negerai būna Kpč. Ratiliai nuo širdiẽs Dgč. Nu širdiẽs vaistus tankiai vartoju Vdk. Sūnus sirgo visą mėnesį su šìrdžia Dg. Su širdim̃ vienąkart nukrinta, i gan Mžš. Vienai darė operaciją, neatsigavo – šìrdį turėjo Kv. Sesuo mirė šìrdžia Rš. Nuo širdiẽs numirė Rod. ║ kairioji krūtinės pusė, vieta, po kuria yra tas organas: Grobės už skaustamos širdies Žem. Eita širdį suėmusis, stingsta visa Šts. Ana jau teip lig šìrdie buvo žuvis (ps.) Dr. Spaudžia prie širdiẽs grįžusį sūnų DŽ¹. Ką globoti, prie širdiẽs prisiglausti KII29. Viena prisglaudė prie mano širdžiai, tai te buvo panelė LTR(Jž). Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisegsim prie tavo širdẽlės DrskD145. Juostužėlė mano, šeržinėlė mano, ant širdẽlės juosėjo JD386. Pirma skraidė sėdosi prieg galvai, o kita sėdosi pas šìrdį, o trečia sėdosi jo kojosa Aru52(Zt). Marti pri kojų, sesuo pri galvos, matušė pri širdelės D20. Neišdevė nieko; atvėrė širdį i sakė: čia yra prūso širdìs – šaukiat Prk. Parvažiuojam – kareivelis rankeles susidėjęs ant širdiẽs, nušautas Lpl. Padėjęs tris pirštus dešinės rankos pirm ant kaktos, tadang ant širdès DK16. Daugiagu tai nusidėjimu ligotam ... pakelt ranką širdies ir pasykėt žolės labai sveikos SPII130. ^ Mylu mylu spust, prie širdelės glust (sakoma myluojant vaiką) Grž. Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp. 2. prk. šis organas kaip žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, išgyvenimų centras, vidaus pasaulis: Ne tiek protas, kiek širdis padeda žmogui suartėti su žmonėmis rš. Širdis dažnai pasako tai, ko galva nesupranta J.Bil. Širdis jai sakė, kad tas neklausymas gali padaryti didelę bėdą J.Balč. Klausk, žmogau, tavo paties širdį, koksai yra tavo gyvenimas BPII285. Matant pievoj kiekvieną prakaituotą pėdą, kurio širdis mok justi, apsiverkt ne gėda D.Pošk. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakyti Klk. Neapgaus manęs širdis, atvažiuos Albinukas. Gal ir Jurgutis. Sapnavau šiąnakt V.Bub. Sakė širdiñ, kad atvažiuosi Aln. Mano širdis jautė, kad esi Reseiniuos Rs. Jaučia mano širdužė̃lė, neilgai čia būsiu, neilgai uliosiu DrskD74. Oi ir prijautė mano širdelė berneliui rūpestėlį DvD215. Aš miegmi, o širdis mano jaučia DP79. Teip ir numanė mano širdìs bėdą Ut. Ale vis tiek žmogaus širdìs numano, bet nesupranta Dg. Nujėgt nujėgė mano širdis, kad teip bus, tik sakyt nepasakė Tr. Ka nusikalto, širdìs netylia Rd. Ka i kalbuos, bet širdis viską (visas nuoskaudas) žino Plng. Žino mano širdelė, katroj šaly mergelė KrvD137. Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija Mair. Nebgaliu ilgiau čia pasilikti, šìrdį į numus trauka Vkš. Platus Nemunas ir įvairus jo krantų gražumas traukte traukia prie savęs mano akis ir širdį J.Bil. Širdìs prie tavęs skrieja NdŽ. Ko ieškojo širdis, neatrado Mair. Mano širdis už jo eiti labai abejojo VD283. Lo[ja] ir lo[ja] ta motriška, jau ir širdžiai apkyrėjo Vvr. Širdis jo nebepakenčia Rz. Visa tai regint nustemba širdis A.Baran. Širdìs manyje džiaugias KI467. Kai išlenda saulė iš po debesio, man tik džiugt širdìs Slm. Baravyką radus, ir širdis prasijuoka Šts. Širdis dainavo, juokėsi, veržėsi prie žmonių, norėdama visiems išlieti savo džiaugsmą J.Avyž. Dainuok, širdie, gyvenimą S.Nėr. O mano širdẽlė visur džiaugsmo gauna Šmn. Ir visa, kuo sirgo ir liūdo, ir džiaugės širdis, taip smulku ir menka V.Myk-Put. Ne taip ant marių vendrelė siūruoja, kai mano širdelė vargely dejuoja LTR(Brsl). Pasakai, berneli, pasakai, dobileli, ko nuliūdai žalias, ko širdelė dūksauna (d.) Tvr. Širdis gaudžia R86, MŽ113. Verksi, dukrele, verks tavo širdẽlė DrskD142. Nors verkia širdis, linksmai juoktis galiu Mair. Dabar mano širdìs kai po verksmo: likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių? Pžrl. Oi siūdi liūdi, liūdi mano širdẽlė per visą rudenelį (d.) Prng. Ė tie balsai visokie teip krūvon susiaudžia, kad jų skyrium nežymu, ė tik šìrdį griaudžia A.Baran. Ims vainikėlį, dės muturėlį, virkdins tavo širdẽlę, dilgins skaisčius veidelius JV567. Geru žodžiu mun šìrdį pradžiuginai Vkš. Pergalės saliutų ugnys kaitina ir džiugina širdį rš. O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, kartais [lakštingala] budina mus ir mūsų linksmina šìrdis K.Donel. Linksmybę į širdį tavo prigrąžinsiu P. Linksminu šìrdį tavo! – Džiaugias širdìs (džiaugas pilvas Slnt) mano! (atsako užgertasis) Sml. Širdìs baugėjas, kad tokios minės žmonių JI196. Susibaidė širdìs toms kalboms aple karą Šts. O mun baugumas šìrdie! Tl. Širdìs baidos, nenoriu to Jonio, netinka Trk. Kai permislijau visa nuo galo, tai tik širdìs apklaiko, ir nebejau až jo Ds. Čia šikšnosparnio širdìs taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n’įgalėjo K.Donel. Teišsigąsta jų širdys ir tepajunt tavo prakeiksmą BBRd3,65. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53. Tai tu man taip įgraudenk žmones, taip žmonių širdis sugraudink! J.Jabl. Matušele, nebsakyk, širdies munie nebgraudyk LTR(Slnt). Į tokį senutelį veizant, širdìs griaudenas Vkš. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Svetimi žmonės, skaudūs žodaičiai raudin mūsų širdužę A1884,259. Savo žodžiais sugūdino žmonių šìrdis Vlk. Nebegailink man širdies, ana jau ir teip sugelta Vj. Šìrdį užvylė: pažadėjo, o paskui neėmė Aln. Suskurdino mano širdelę gailiosiom ašarėlėm NS601. Širdìs mano da graudesnė, į ją pažiūrėjus JV598. Jos (ašaros) ..., išėjusios ižg graudžios širdiẽs, gal numazgot visas nuodžias DP481. Širduže mano, klaidūne mano, kame tave nuramdysiu? KlvD27. Alutėlis ramūnėlis širdelę ramina LTR(Všk). Aš atėjau atlankyt ir širdèlės suramyt DrskD137. Sukęsi, savo širdelę suramysi, ir vėl gerai bus Krm. O aš ir josiu į tą kiemelį, kur rimst mano širdaitė KlvD305. Savo širdį nuramdai ir esi godojamas S.Dauk. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį V.Piet. Ne, dabar neverksiu – paliksiu ašaras gaivinti širdžiai B.Sruog. Tavo balts veidelis, raudoni skruosteliai linksmin mane jauną, drūtin man širdelę KlvD188. Duok kančioj širdims drūtybę KN195. Širdis jų pastiprino galybe neregima DP250. Paremk širdis ir sąžinę, duoki tavęs išmanymą PK21. Vėjas perdums galvą, nurims širdis, ir sugrįš namo tavo sūnus V.Krėv. Pabudo jaunamartė neramia širdimi P.Cvir. Būtų linksmas dvarelis, būtų meilus bernelis, tik nerami širdẽlė, kad svetima šalelė DrskD54. Jis tep darė padarė, ir jam rami širdìs, neskaudo Pv. Kai tik jis sveikyn, man ant širdiẽs ramyn Sb. Tekukuoja gegužėlė, bus ramu širdẽlei JD1128. Širdis ta linksmi [jaunystėje] – kur tversi, tai ir dainuoji Pš. Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišino M.Valanč. Gerk vyną tavą linksma širdžia CI824. Mano širdužė nerūpestinga, gavau mergytę labai garbingą RD168. Linksminkis, jauniki, jaunybėje savo ir būk linksmos širdies DP10. Savo paties vierą ... rodas ir iš linksmos širdies išreikš Mž116. Ogi dabar išleidžiu su rūsta širdele, su graudžiomis ašarėlėmis JD1190. Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, teip atsilenksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdẽlės (d.) Zp. Ei rūsta, liūdna širdẽlė mano į visą rudenėlį JD183. Skaudu graudu mano širdẽlei nuo močiutės išeiti JV895. Saldus snaudulys ima, širdžiai malonu Žem. Skriūdu ant širdiẽs Vlkv. Parvažiavo namo – jau jam vis tiek ant širdiẽs nesmagu LKT182(Stak). Jis turi ant širdiẽs didį ankštį, t. y. rūpą JI20. Motina trokšta šį nerimą nuo širdies nustumti sp. Visi sopuliai nuejo nu širdiẽs (išgėrus) Plng. Man po visam ne juoksmas ant širdiẽs KII1. Gail man širdyje B. Gilu širdžiai, kad negauni geistino J. Lengvumas galvelės, linksmumas širdelės, nėr nė jokio rūpestelio StnD15. Širdiẽs, sielos ramybė NdŽ. Gema žmoguje vidutinis pakajus, tai yra nuraminimas ir drąsumas širdiẽs DP238. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Kokia jos bus širdis, pamačius kitą savo vietoj? Žem. Ir ji ruošės į tas iškilmes tiek atsidėjus ir su tokia dabar širdžia, kaip būtų ruošusis savąjį Joniuką vesdinti Vaižg. Kokia muno širdìs buvo – aš verkiau, verkiau [, kai neteisingai apkaltino]! Vdk. Koki ta širdìs tura palikti tokiam suskydime (nesugyvenančioje šeimoje) KlbX126(Krtn). Kiek aš biedną mylėjau, ka tu žinotum muno šìrdį! Erž. Matyti, su tokia pat širdžia reikės ir nusiraityti, kaip peilis įsmeigtas kirba ir kirba Žem. Nesa jūs žinot širdį ataivių BB2Moz23,9. Kurio žmogaus ausys tatai girdėt, kurios šìrdys tatai išturėt gali? DP161. Regėjo dūmas žmonių ir slaptes širdų̃ DP538. Kiekvienas stengiasi rašyti tai, kas jau susikaupė jo galvoj ir širdy, kas jį jaudina, kelia nuostabą, pasigėrėjimą arba pyktį rš. Širdis prisipildė jausmų, galva minčių A.Vien. Širdìs prisipildė pykčio BŽ267. Nuliūdimas papildė širdį jūsų DP215. Tu septyneriokiomis pripildyk širdį naudomis Blv. Žmogaus širdis – tarytum kiauras maišas: piktybė, meilė, grožis – viskas telpa... B.Sruog. Nieks nuraminti tavęs negali nei išmatuoti širdies gilumo Mair. Tai giliai širdìs (kiek daug žmogus gali pakelti, iškęsti)! Švnč. Vedęs mylėjo ir gerbė, kiek jo perskaudintoj širdy meilės tilpo J.Marc. Ko širdis per pilna – tai veidu ir žodžiais išreiškia, akim blizga Vaižg. Bet niekad aš nelaimėje neverksiu, nors ašarų pilna širdis V.Mont. Tad pilna jo širdis bajos ir rūpesties RD201. Dar pilnos rankelės žalių rūtelių, bus pilna širdèlė graudų žodelių DrskD180. Iš apsto širdies kalba burna jo BtLuk6,45. Rūpesteliai ema širdį Šts. Ema skurdumas širdelę, kaip išgirstu gegutės balselį LTR(Rgv). Kaži koks saldumas užėjo jam ant širdies, ir norėjo jai sakyti: slaugyk mane, ligi aš mirsiu Žem. Užejo anam didis graudumas ant širdies, ir pradėjo labai verkti DS241. Širdį apsiaupia neišpasakytas gailestis V.Kudir. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu yra apsėsta DP512. Kaip vagis klastingas naktį ilgesys širdin atėjo B.Sruog. Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo P. Įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12b. Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Įejo į širdį kuneguo, kad reik dirbti mūro koplyčią ant Birutės kalno Plng. Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30. Mokia mus nužeminimo, idant ing širdis mūsų įeitumbime, gerai pažintumbime pačius save DP40. Negaliu į jo širdį įlįst B. Tankiai viens žodelis teįkrinta į širdies gelmę Ns1832,9. Priimk meilingą žodelį į savo širdies dugnelį Sim. Širdies dugne liaupsindami KN38. Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir. Tamui, ką sako, niekas netikėtų, širdina neleistų SE119. Dešims žodžių Dievo tavo prileisk širdina savo KN189. Jo (Dievo žodžio) širdesp neprileidžia, būdami pilni dūmų žemiškų, kūniškų ir gėdiškų DP99. Bet tu, žmogau krikščionie, niekad neišleisk iš širdies tavos to žodžio: šitai žmogus DP171. Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies neišleisti BPI236. Tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdis ir užlaikysiat visi be skyriaus Sz(M.Valanč). Pildysiu visada tavo žodžius, turėsiu širdiñ Mrc. Ką moteris įdeda vaiko širdiñ, tas jau ir bus Pnm. Žodis ilgai širdė̃[je] išbūna – atsargiau! Krš. Ei bernyti tu mano, ei jaunasis tu mano, ar mylėsi tu mane, ar laikysi širdyje? KlvD20. Kad ir su kitais kalbėjau, tave širdẽlėj turėjau (d.) Mlk. Tu, kuris praeitį širdy nešioji, geriau žinai prūsų likimą V.Krėv. Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai neišdilo J.Bil. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P. Jūs pasakėte taip gražiai ir aiškiai visa tai, kas mano buvo ant širdies ir ko aš išreikšti žodžiais nemoku K.Bink. Išdėjau Marei į akis, kas buvo ant širdiẽs, tegu sau žinos Vkš. Ta išsakė viską, ką tik ant širdiẽs turėjo Skrb. Ką turì ant širdiẽs, galì belsti Krš. Visų dantys lygūs ir balti, o nežinai, kas už dantų yra, t. y. širdỹ JI292. Oi matušaite, senoji galvaite, tamsta nežinojai, kas muno širdaitė[je] D117. Mąstau, svarstau širdyj SD327. Pagalvojau savo širdė̃[je], ka iš tų pelų nebūs grūdų Krž. Širdỹ padūmojus, didė baimė ema JD991. Muno širdaitė[je] daug meilės žodaičių D117. Perniek visos kalbužės, kad yr širdyj bernužis BsO61. Žydi bernelis mano širdẽlėj kaip darže pijonelis (d.) Mlk. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, skirkis širdỹ mergelę LB69. Čion yr širdỹ mergelė JD155. Tu, kuri radai širdỹj mano vietą JD295. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdỹ jis gavo JV1048. Širdužėj nė jokia sirgulėlė N164. Žagrė rankose ar dalgis, stora danga, prastas valgis meilės širdyj nenaikina A1885,71. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Sunku širdelėj, skausta galvelė, svetimas stogas, karti duonelė S.Nėr. Junta jo širdis nuliūdimą, tai ir jo balsas gauda nuliūdimu DVIIpsl. Ką žodžiais sakė, tą širdė[je] savo labai dideliai juto ir gailėjos P. Mokotės gerus apgauti ... per liežuvius laimindami, o nuodus širdėj slėpdami SGII28. Petrui niekas jokio priešiškumo širdy nejautė V.Myk-Put. Apsimeta senė, o širdyje džiaugiasi, ragana! LzP. Nė prieš vieną žmogų nopykantos širdyje neturėkite DP33. Nykulys nykso širdyje, kam taip pasakiau J. Visą dieną nūganduoju, t. y. baimę širdy turiu JIII107. Padėkojo, bet iš įpročio – širdyje nebuvo nė lašelio dėkingumo J.Avyž. Matyt, dar nemažai tulžies buvo kiekvieno širdy J.Balt. Mane net gėda ima, kad man širdyje galėjo tokių jausmų kilti J.Jabl. Jų širdyje tegyvena piktumas, pasididžiavimas Vd. Garbė ir malonė širdyje žmonių neužgeso I. Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc. Širdyje man liko vien išsiilgimas KlvD355. O įspūdžiai kūdikystės ... širdyje užsilaiko A1884,32. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs rš. Tie vaikai tai skaudulys širdỹ Prn. Tas vaikas man tai kaip rakštis širdỹ Krs. Ir pridavė jam tatai sopulį širdyje jo BB1Moz6,6. Negaidauk jos grožybės širdyje tavo CII659. Sveika būk, mana, iš dangaus puolanti, širdėsa mūsų gardumą daranti SGI144. Visi artimi širdžiai žmonės I.Simon. Kuri jauniausia, visų slauniausia, ma[n] šìrdžiai maloniausia JD1167. O tai tau, dukružėle, o tai tau, jaunutėle, o tai tau, mylimasai, širdẽlės laukiamasai DrskD54. Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD275. Neraudok, širdies vaikeli, liūlia, liūlia S.Nėr. Neverk, panyte, mano jaunoji, dar tu nebuvai širdies tikroji d. O tai gražūs obuolėliai raudoni, tai ma[n] mielas bernytis iš širdiẽs JV1005. Meilė ir priešų širdis moka sujungti V.Krėv. Kur mano mergelė, ten mano širdẽlė JD398. Būk nežinau kas – motriškos širdìs numūse; vyriškuo kitaip išeina Krš. Kur jūsų skarbas, čia ir širdis jūsų BPII397. Širdis žmonių neturi soties iž sutvėrimų SPI270. Ko akys neregi ir ausys negirdi, to vėl ir širdis negeidžia DP202. Ne, Prany, tu kitaip negalėjai, tu širdim jautei teisybę ir už ją ėjai V.Bub. Petras juokėsi tik, širdimi verkė tik, siuto tik P.Cvir. Širdžia ir mintims jau atbulojo P.Vaič. Tos žmones garbina mane lūpomis, bet širdys jų toli yra nuog manęs Ch¹Mr7,6. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Balsu verksmingu bylosiu, širdžia, ne akia ieškosiu SGI140. Stabterėk čia ant tų žodžių širdžia savo SPII223. Nasrais, o ne širdimì prašo DP221. Nusidėjau širdimi, žodžiu ir darbais DK119. Dovanok, Aleliumai... Ne žodžiais – širdies gilumoj dovanok K.Saj. Širdimi tikime nuteisinimop DP89. Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai... Širdim klausykit! J.Marcin. Anksčiau rašydavau širdim, o dabar – galva V.Krėv. Kaktomušiais per gyvenimą ėjau, už viską širdimi mokėjau, tokius ir eilėraščius iš širdies rašiau K.Bor. Širdim išsakyta, rankom padaryta sp. Tavo visas protas iš knygų, o jo pažiūros savos, iš galvos, iš širdies V.Krėv. Į širdį kalbėt B. O tu tik viena širdies raktą radai skaisčia savo skausmo gilybe Mair. Aukščiausias likimo sprendėjas neleido mums surasti kelio į kunigaikščio Skirgailos širdį ir protą V.Krėv. Jam zopostija kelią širdèsp mūsų DP30. Jie nešė skaitytojams savo širdies žodį rš. Bežodė širdies kalba rš. Gerumas – tai žmogaus dvasios dosnumas, širdies šiluma, vidinis grožis rš. Širdies šviesa yra dvasios, sąžinės šviesa sp. Norėdamas išvengti nuodėmės, turi klausyti savo širdies balso sp. Jo žodžiai pačias jautriausias širdies stygas užgavo rš. Malda yra ... širdes veikalas DP221. Malda širdès, ne nasro, žengia ing dangų DP538. Sielavartas, apmauda, nerimastis, tūžba, rūpestis širdes SD55. Išvyskig mano silpnybę, širdies rakštį ir baisybę, ką aš kenčiu nuliūdusi SGI95-96. Pripildė juos išminčia širdies Ch2Moz25,35. Su tokia širdies karštybe klausė P. Karštis širdiẽs DP35. Tikt jo žiemą vasarą regyklai kitoki, o mūsų širdies meilė visados vienoki D.Pošk. Teip ir tau reikia bėgti širdies savo slaptybėn A.Baran. Paslėpimus širdies jamui atverkite brš. Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir. Aš viską žinau – mano širdìs turi visas žaizdas Grl. Matyti, galvojo tik apie Zenoną ir maldavo savo žmonos jį raminti, jo širdies žaizdas gydyti Pt. Laikas užgydė širdies žaizdas sp. Ir nieks nepagydys širdies sopulingos, ir nieks neužpildys baisios tuštumos S.Nėr. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja B.Sruog. Žmonių širdyse auginti romybę, atlaidumą, širdingumą Vd. Tą dieną į mano širdį buvo įmesta sėkla, iš kurios per daugelį metų išaugo didelė meilė gyvajai žemei rš. Nors persimainęs ir išdykęs, vienok užlaikė širdyje gerą sėklą V.Kudir. Daigino širdy džiaugsmą sužaliavę beržai rš. Pikti karaliaus darbai pradėjo kerėti širdėje ano paduotųjų I. Jūsų širdys tegul bus kaip gera ir gerai inkrutėta dirva Gmž. Turime ... dirvą širdies savo, gerai išdirbtą, sėmeniesp žodžio Dievo atnešt SE47. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų Ch¹Mr4,15. Kreipkit šìrdis aukštynlinkai K32. Jo širdìs nuo manęs nusikreipusi KI35. Atgręžiu širdį nuog ko SD215. Kap in tokio vaiko možna atgręžt šìrdį ažu itokius žodžius Arm. Štai mano širdis atsigręžė nuo pikto ir tiktai tavęs pasigeidžia brš. Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7. Gražybė tave prigavo, ir piktas geidulys tavo širdį perkraipė BBDan13,56. Mazgokigie, Jeruzalem, tavo širdį nuog piktenybės, idant būtumbei pagelbėtas BBJer4,14. Idant piktais geiduliais arba įgeidimais neteptumbime dūmų ir širdų̃ mūsų DP295. Priima vertai Viešpatį savą ing namus širdies savos DP40. Jis dažnai klambena vartuosemp širdies mūsų DP41. Daugiagu tai nusidėjimu ligotam ... pakelt ranką širdies ir pasykėt žolės labai sveikos SPII130. ^ Širdìs valdo mumis jaunybė[je], o galva senatvė[je] Pln. Šeimyna būdavo: tėvas – galva, motina – širdìs Srj. Galvai dirbant, širdis pailsi rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Mylėk jį kaip brolį savo, kaipo širdį savo Tat. Vaikas tau akmeniu širdin, o tu jam duonos minkštimėliu? J.Balt. Atsigavau, lyg koksai sunkumas nuo širdiẽs nuslinko A.Baran. Teip atleido, ka, rodos, kalnai nu širdiẽs nuslinko Slnt. Tėvelis atsidūksėjo lengvai, kaip kad būtų sunkiausias akmuo nurietėjęs jam nuo širdies Žem. Palengvėjo – kaip nū širdiẽs vežimą nūstūmė Pvn. Ir šuo tura šìrdį, ne tiktai žmogus Lpl. I gauruotas tura šìrdį Všv, Plt. Su protu galvoje, su meile širdyje niekur nežūsi Sim. Širdies meilė yra geriausia mokytoja J.Jabl. Beširdžiui nebįdėsi širdį Sim. Širdìs ne avelė – šieno nepaduosi (šienu nepašersi LTR(Gdr)) (nepriversi pamilti) Lnkv, Ėr, Pšl, Ds. Širdìs ne arklys – avižų nepaduosi Krs. Širdẽlė ne kumelelė – šieno nepaduosi Vkš. Širdelė ne šakelė – nepalauši Sdb. Ir mano širdelė ne kalelė Pšl. Ir jo širdis ne kalytė: duok ir jam Alk. Širdis ne milo skiautė Sim, Dr. Širdẽlė ne milo skiautelė Rg. Širdis ne ragelis S.Dauk, VP44. Širdìs kap daržinė – jai niekad negana! VšR. Mano širdìs – daržinė, akys – marios Pl. Akys – marios, širdis – pragaras (apie gobšuolį) Pšl. Ne marių širdis, ne saulės amžius Pšl. Skaistus veidas – širdie nepakajus VP41. Akimis peikia, širdžia teikia Sim. Ka šìrdie netinka, tai nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTsV102(Jnš). Kur širdis, ten ir akys LTsV83(Pšl). Kas iš akių, tas ir iš širdies LTR(Srd). Kas mums lengvai pakliūva, tas iš širdies greitai žūva Sim. Akys mato, širdìs trokšta Pš. Žmogaus širdis nepasotinama PnmA. Pakol dūšia kūne, patol širdėj viltis M.Valanč. Kas tavo burnoj, tas ir širdėj S.Dauk, VP23. Kas širdy, tas ir ant liežiuvio LTR(Kp), Ds. Ko širdis pilna, tai burna kalba CII623. Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTsV413(Plng). Ji nenorėjo tuščių užuojautos žodžių, ji savo širdies ant delno nenešiojo I.Simon. Ir kaip gerai, kad aš anąkart neprasitariau: širdies ant liežuvio nereikia nešioti I.Simon. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Liežuvis kaulų nelaužo, bet širdį prigauna Dr. Anas man pro pečius širdiẽs dasiekė (labai įsipyko, įkyrėjo) Arm. Motriška y[ra] vyruo širdies pustyklė – nugalanda širdį Ggr. Ir gero žmogaus širdis užsigauna KrvP(Aln). Dūma – širdies kūma B689. Širdiẽs ašaroms (nuoširdžiai) verkia Grdž. Negalėjau atplėšt nuo širdiẽs, neatidaviau vaikų (našlaičių) svetimiem Kvr. Širdis verkia, o akys juokias LTR(Ds). Kad ir akys kaista, širdỹ džiaugias Nm. Ir akiai gražu, ir šìrdžiai miela Lkš. Akys baidos, širdis džiaugias Tsk. Lūpos parduoda, ale širdis gaili LTR(Rm.). Sąžinė gryna – širdis poni Rs. Gera duktė motinos širdį nutildo, bloga plaukus pražildo LTR(Šl). Jei širdìs su šìrdžia, kraujas su krauju, tai ir gyvena gražiai Dg. Širdis duoda, ne turtas (sakoma tam, kuris teisinasi mažai davęs) Ėr. Dievas glėby – velnias širdỹ Lš. Raguotalis yra įlindęs į širdį, dėl to vis užgrobais, vis apgautai visur elgas Dr. Aš aptilau, dar aždauš mane – anas širdỹj velnią turi LKKXIII136(Grv). Par jus širdỹ katinas prausias (neturite gailesčio) Prng. Į kito širdį neįlįsi PPr115(Jnš). Gal regėti akis, ne širdį žmogaus LMD(S.Dauk). Kap širdìs verkia, tai gerklė negieda Rmš. Rūpesniu savą širdį nenuraminsi S.Dauk. Širdies nepamaldysi kaip vaiko Ds. Geras sapnas rankon, blogas širdin KrvP(Jz). Dievas klauso ne maldos, bet širdies raudos KrvP(Mrk). Kad primanytų, tai žodį iš širdies ištrauktų Vrn. Myli kaip širdį, riša kaip vagį (vysto vaiką) LTR. ║ šis organas kaip meilės jausmo, palankumo, prieraišumo simbolis: Tavo širdis ligi gyvo bus jauna J.Jabl. Senas esi, o širdìs ta pati, nepasensta Krš. Ka i sena, širdìs jauna Rdn. Kad mano širdẽlė nebejauna, bučiuotis nebesinoria Slm. Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję – tegu bent krūtinėj širdis nesenėja V.Myk-Put. O mūsų šventos karalienės Jadvygos širdis ar ne kitam priklausė? V.Krėv. Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325. Atjoki, bernyti, seredos rytą, tai rasi širdelę jau sumislytą KlpD84. Atsiminki, bernužėli, kap meiliai kalbėjai, kol tu mano širdužėlę sau prisikalbėjai (d.) Plv. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę (d.) Smn. Aš nedabojau, ar bagota: ėmiau sulig savo širdies Lp. Marė netura širdiẽs ant munęs, kam aš Jonį paviliojau Vkš. Nebturu širdiẽs an ano, nusidėjo mun smarkiai Krš. Nesek sau rožės prie kasų: ji širdį jauną pavilios Mair. Šypters merga ir patrauks šìrdį Drsk. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Kartą jam atėjo į galvą dar vienas būdas patraukti į save brolių širdis J.Balč. Dabar Anelija Šnervienė bus kaip tamsta; kaip tamsta traukdavai visų širdis ant save, taip dabar ji trauks visų akis Vaižg. Ragana pagadinusi karaliaus akis ir apkerėjusi širdį rš. Neatsirado nė vienos moteriškos širdies, įstengusios atsispirti šitokio vaikino kerams J.Avyž. ^ Kad tavo širdis būtų taip arti pri manęs, kaip kad yra kepurė su marškiniais LTR(Vkš). Ledu širdies neprišildysi LTR(Lp). ║ šis organas kaip jautrumo, gerumo, nuoširdumo simbolis: Tamsta širdies žmogus J.Balč. Mergaitė turėjo būti tikras širdies žmogus: be klastingumo, be slėpinių, tik nuoširdžiausias atvirumas rš. Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Nabašninkas širdžia gyveno, jo dainos širdis visų šildė rš. 3. prk. žmogaus charakterio ypatybės, polinkiai, nusiteikimai: Aš myliu tave labiau už tavo širdį negu už karūną J.Balč. Aš jau tokios širdies, kad gero žmogaus negaliu užmiršti J.Paukš. Daba aš suprantu tėvo šìrdį Erž. Tu žmones gerai pažįsti ir iš jų širdžių kaip iš knygų gali skaityti J.Jabl. Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių M.Valanč. Ar joms galvoje nagrinėti, iš širdies jiedu šiurkštuoliai, ar tik dirbtinai, apsimetę Vaižg. Širdis kaip motinos R262. Niekieno nėr tokios širdiẽs kap motynos Rdš. O motinos širdìs gaĩli, ir vaiką auginu Rod. Tu pagalvok, pamotės širdìs: ana neis to vaiko veizėti Yl. Širdìs mano lietuviška (lietuvio) Grv. Jeigu visi žmonės būt vienoda šìrdžia, būt blogai Skr. Ana turi tokią šìrdį – plėšia be tolko, brangiai ema až maršką Aln. Kaip tu šìrdį turi tiek (brangiai) imt! Kp. Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt. Duotų kokią tūkstantę, kità vaiko širdìs būtų Krš. Jis galėtų pajuokauti iš draugo mirties – tokia jo širdis rš. Ano širdìs kap geležis: naktuit nieko neprimdo, nė vienas tę neažnaktujo LKKXIII124(Grv). Žmonių šìrdės kaip akminai: vienas kitą ėstinai ėda Krš. Tu pagal užkietėjimą tavąjį ir akmenimi pavirtusios širdes tavos lobiji sau rūstybę DP100. Munie nėr toki širdìs skųsties Vgr. Kaip širdìs laiko tokį vaikelį mušti Krš. Negaliu [užmušti musės], širdis neprileida Rsn. Nebuvau nuėjus, negaliu, neužleidžia širdìs Slm. Ne kiekvieno širdis užleidžia paspirti koja gulintį J.Avyž. Norėjo nušaut, ale gal neleidė širdìs ar rankos Sug. Ar tau širdìs užleidžia su tokiu bjauriu bernu eit? Ant. Širdìs nepaleidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt. Mano širdìs nedaleist šitei padaryt Užp. Tėtiška širdis neperleidž CI396. Geras noras, gera širdis SD¹22. Jis geros širdiẽs KI634. Buvo tai didžio darbo, be galo geros širdies žmogus J.Jabl. Prieinamas bėdoj – geros širdiẽs žmogus Dgč. Tame kieme yra žmonys geros širdies, pakeleivingus ir trokštančius gerbantys S.Dauk. Visi žmonės gimsta juk ne iš aukso, bele širdìs gera Stl. Čia tai mergos, tai gerų širdžių̃ – vaikų spietliai trobõs (iron.) Jdr. Dievas gerai daro jiemus, kurie yr geros ir tiesios širdes DP30. Bet nepeikia Viešpatis Jėzus verksmo anų moterų, kuris iž geros širdès eit DP175. O dabar, darydamas mumus geresnę širdį, bylo mūsump MP74. Ana tura gerą šìrdį an munęs Krš. Nepykstu, bet širdiẽs geros neturiu Jnšk. Pamiršk, kas negera buvo. Neturėk blogos širdies P.Vaičiūn. Moteres ir mergos prabingusiai ir negera širdžia rėdosi SPI254. Manai, gera šìrdžia lupu [neklausantį vaiką] – bloga šìrdžia Aln. Ant kitų visų sakramentų atleidžiasi nusidėjimai, kas gera širdžia ... jump prieit SPI238. Imk, gera šìrdžia duodu Krš. Ačiū už gerą šìrdį Ss. Dideliai dėkavojam už anos tokią širdiẽs gerybę Trš. Aš atėjau čion su gera širdimi, norėjau tavo draugas būti V.Krėv. Tasai žmogus jautrios širdies Dkš. Gal regėti gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą širdies S.Dauk. Jis gailios širdiẽs, užjaučia Pv. Kurs gailisi brolio, tas gailios širdiẽs JI401. Aš negaliu tos knygos skaityt, kaip tokia gailios širdiẽs: man tuoj skurdu, tuoj ašaros Mžš. Jis tokios gailyvos širdiẽs Gs. Graudingas žmogus, graudingos širdiẽs, ko tik neverkia arba tuo verkia, žlembia JI463. Vieną vakarą nors ir kantri Juozo širdis neišlaikė V.Mont. Kam man tu, Viešpatie, davei tą karštą širdį vien kentėti? Mair. Rami širdìs, ramus žmogus, kurs nieko negedauna, o magulis, kurs blaškos J. Žmogaus širdìs raminga J. Tykos (romos) širdiẽs KII22. Kas gal atrast puikybę jos tylioj, doringoje širdy? V.Kudir. Tik netyros širdies žmogui baisu visa, kas laisva, dora ir tauru A.Gric. Jos turi būti kilnių siekimų, skaisčių širdžių Vd. Vandenis semia lietuvė sesutė, širdžia ir veidu skaistesnė už bangą Mair. Jokūbas buvo lėtesnis ir nuolaidžios širdies I. Jis yra atlaidžios širdiẽs, t. y. atsileis ant tavęs, kad yra supykęs JI131. Širdys jų est be sandaro MŽ349. Duosiu jumus sandaringą širdį BBEz11,19. Nešdami tikras širdis Dievopi savopi PK65. Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! S.Nėr. Tas jaunikaitis buvo drąsios širdies ir tvirto sudėjimo LTR(ž.) Pasigatavykiat ginklais ir būkiat drąsios širdies BB1Mak3,58. Tvirtą šìrdį reik turėti, kad žanytis reik pradėti JD1488. Buvo mergos ir jaunikiai kūno ir širdès neįžagtos DP535. Lengvinti širdies arba būdo smarkumą I. Piktas paprotis ir nepaslinkimas pataisyti širdies yra pryžasčia laidinimo liežuvio M.Valanč. [Anyta] širdį puikina, dantis aštrina, kaip marti muštravot LTR(Trgn). Juk žinomas prakilnumas Mindaugio širdies V.Kudir. Kas gali turėti tokią piktą širdį, kad išvaikytų bitukes iš tokio seno lizdo V.Krėv. Idant svetys neturėtum jo už piktos širdies žmogų ir netartum jį paiku gaspadoriu esant S.Dauk. Tai vis kas norint ižg piktos širdies išeit ir bjaurina žmogų DP55. Tu, piktoja širdis, tu savo piktu geiduliu mane ... inklampinai BPII363. Neturim gaila širdžia išdvėsti BPII415. Atmainę tiektai rūbus, o ne širdis DP602. Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv. Tura piktą šìrdį, supyko Rsn. Ana širdies atžiūrios ant manęs, t. y. pikta J. Tuo gi nusiramina troški širdis mano PK66. Nedrąsu išsipažinti, kaip darki mano širdis PG. Širdis yra daiktas stalgus ir nusiminęs BBJer17,9. Širdis stangus ir baugštus daiktas CII600. Nelaba širdìs KI634. Rods, yr daug žioplių, kurie nabagėlį būrą iš nelabos širdiẽs per paiką drimelį laiko K.Donel. Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. Vietoj tikrųjų prietelių užtinka dažnai ant saldžliežuvių, gundytojų ir neprieteliškos širdiẽs žmonių BM115(Ppl). Dorybės tvirtovė! Tyra sąžinė! Neperkama širdis! P.Vaičiūn. Vyno siurbėjau, tau akys šunies, o širdis tai kaip stirnos! HI. Jisai ... žino dūmas ir širdis ir nuopelnus kiekvieno DP315. Mislys ir dūmos širdies žmogaus yra greitos piktop nuog jauniškės savo PK52. Idant ne tiektai kūnai, bet ir širdys, ir dūmos mūsų būtų gražios DP293. Su gražia širdimi prieisi DP35. Negražus daiktas nėr toks piktas daiktas kaip negraži širdis prš. Nupuolė su širdimi ir prabingusiai apie tatai apmaudavo DK122. Turime širdis, pakumpintas per įsimylėjimą tų žemiškų daiktų, ištaisyt DP24. Mumus duos (kaip žadėjo) piemenis pagal širdį savą DP249. Neturime širdès sūniškos, bet vergišką DP79. Ar tokia širdimi kreiva, įžūla Dievop, nenupelnei, idant tave jau ant amžių apleistų? DP96. Levas yra iž prigimimo puikas, ženklina didžiaujančius, pasipūtusius ir aukštos širdies žmones SPI273. Aš esmi romus ir žemos širdies DP499. Jis buvo žemos širdies Pn. Mažos širdies [žmogus] SD334. Didžios širdies SD334. Greita [i](paslaugi) širdìs KII354. Staigi širdìs KI516. Slapi širdìs KII310. Širdies kiltumas, kiltos širdies LL277. Baugštutė širdis LB576. Puika, aukštybė širdies, pasikėlimas SD¹153. Didžiavimas, aukštybė širdies SD¹32. Širdiẽs netvirtumas, netvarkumas KI683. Tavo stalgumas ir tavo širdies puikysta tave prigavo BBJer49,16. Juk eš tatai padariau prasta širdžia ir rankomis nekaltomis BB1Moz20,5. Tur stipra širdžia tikėti BPII13. ^ Vyro širdìs – akmuo, moteriškos – vaškas Erž. Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Šl). Dantys balti, o širdis juoda KrvP(Vlk). Širdis tavoji kažina kokia juoda Ns1832,10. Angelo balselis, raganos širdelė KrvP(Mrc). Kieno gera širdẽlė, to plika subinelė Gd. Gera širdãlė – plika subinalė Ggr. Gera širdẽlė – plika rūrelė Slv. Dosli širdaitė – tuščia kamaraitė Erž. Už gerą šìrdį užpakalį parodė Dov. Plikis gera širdžia vaišina svetį S.Dauk. ║ nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas: Bet kas pažino įkvėpimą ..., nors tarp žmonių neras širdies, bet nemylėt jų nemokės Mair. Skubina su pagelba – vienas su turtais, kitas su širdžia V.Kudir. Nebuvo su šìrdžia žmonys Užv. Kai nėra širdiẽs, tai svetimi namai, svetimi laukai Dkš. Širdiẽs jau man nebuvo visą buitį Rod. Čia (dzūkuose) visuomet daug širdies rš. Ačiū, už šìrdį ačiū Bb. Tas geras senelis, su manim kalbėdamas lenkiškai, turėjo daug širdies lietuviams Mš. Nei krislelio gailestingumo, nei trupinėlio širdies Blv. Jis ne vyras, bet stuobrys išpuvęs, be galvos ir be širdies Žem. Tokia be širdies buvusi velnienė Žem. Kažin, ar tokie be širdiẽs ir yra anos tie vaikai? End. Jei širdį dar turi, tai pagailėk manęs. Jei protą dar turi – savęs J.Gruš. Anas netur širdiẽs Lz. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Nė širdiẽs neturi: piemuo jau sukiumbęs nu šalčio, o tu da varai ginti Vdk. Širdiẽs neturi tiek nuplėšt Prn. Tas žmogus netura širdiẽs: tokias liodinges veža – nuskūrys arklius gatavai Šv. Jos dėlto turėta širdies, kad ir apkerpėjusios pelno godumu Vaižg. Jie be širdžių̃ (be pasigailėjimo) gyvena Ėr. Muša be širdiẽs Ėr. Žmonės viens kitą skardo, kraujuos maudos be širdies ir be gailystės rš. | Tavo dainos be širdies (šaltos, bejausmės) S.Nėr. ^ Reik širdies, ne gelžies Šts. Už šìrdį – šìrdį, už akmenį – akmenį An. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kaip sakoma, širdis svarbu, ne dovana rš. ║ tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis pasižymintis asmuo: Aha, ar tai nėr visokių širdžių̃ sviete! Skr. Ot širdìs, kad jį perkūnas – gulintį mušt! Žl. Labai nedaug širdžių gaili karaliaus taip, kaip mes savo širdyje šiandieną apgailim mūsų Alaušą J.Balt. Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną, griaudindamos jautrią širdį ne vieną Mair. Laimingas tas, kam teko tokia širdis: tie meilės ryšiai nenutrūksta ir vienam numirus Vaižg. Klausydamas įvairiausių širdžių išpažinties, turiu didelio supratimo apie švelniausius žmonių sielų virpėjimus P.Vaičiūn. Nekenčia ponas širdies netikros ir mėgstasi geraisiais BBPat11,20. ^ Pikta širdis dainos nemėgsta TŽV602(Al). Juoda širdis dainas guja TŽV602(Al). 4. prk. šis organas kaip žmogaus organizmo reagavimo, poreikių, fiziologinės būklės simbolis: Ano apvaži širdis, t. y. priemanti visokį valgį arba darbą JI98. Degluotims paršeliams laikyti reik apvažesnės širdies Šts. Jis gerą šìrdį turi: triauškia obuolius su kirmėlėm, ir gana Ėr. Grasios širdiẽs KI365. Pasikratančios širdiẽs KI365. Kad ir aš ne poni, ale muno širdìs poniška (ne visus prastus valgius galiu valgyti) Varn. Atkakli pypkininko širdìs: nenora prasto taboko Šts. Nor mano širdužė saldaus miegužėlio N40. Miegtu, kiek širdìs vadina, niekas munęs nežadina Trš. Muno širdìs nora košės su rūgusiu pienu Vkš. Širdìs kaip ir norėtų rūgšties, ale galvai negerai Slm. Ką tik muno akys pamato, širdìs panorėjo: kapt, pasiėmiau, i gan Trk. Ko tik širdìs užsigeidė, to valgyk – visko pilna Pv. Valgyk, ko širdìs trokšta, gerk, ko širdìs geidžia Btg. Gerti, valgyti svečiams – ko tik širdis valioja Žem. Alekseli, gaivink širdẽlę kaip nors End. Rūgštas pienelis šìrdį atgaivino Vkš. Išsivirsu agrestynės i turėsu žiemą šìrdie atgauti DūnŽ22. Duokit barščių rasalo, gal širdìs atsigaus Gdž. Širdìs atsigavo, kaip užgėriau vandens JI147. Atsigaivėjo širdìs nuo sviežiaus oro JI147. Nusiaviau kojas, širdìs atsigavo Vkš. Su taboku šìrdį beužgaunu Plng. Aš užgavau širdį, t. y. gėriau, valgiau skaniai J. Prikabinau šìrdį su rūgusiu pienu Kn. Nu tų miltiškų valgių širdìs salėja Vkš. Apsalo širdìs nuo saldaus gėrimo, ir jis užsnūdo JI61. Širdìs apsalo nū barkščių rasalo (juok.) Kv. Nusalės širdìs, taip saldžiai užėdus DūnŽ. Nusaldrėjo širdìs nu cukraus Lk. Su obuoliu valgyk medų: vienas – tai pasąla širdìs Slm. Tep šleikštu ant širdiẽs Gs. Užsikyliavo širdis nuo tų sprangių kriaušių Grš. Kirto, kirto tos vištos, kiek tik širdìs ema Sk. Jei širdìs nepriema, par nenorą negali valgyti Yl. Valgyčiau, bet nėra pakalnės, širdìs nepriema Ds. Meisą sūdo į garstyčias – vienõs širdìs nepriema Krš. Gerai, kad širdìs ažleidžia, o tai žiaukčiotum Kzt. Širdìs neprileidžia tiek valgyt Ėr. Nevalgyk tų skrylių – gali da širdìs susileburdyt Sdb. Kažko širdìs bjaurisi Grž. Širdis bjaurinas prūsokais Šts. Dygėjos mano širdìs nuo vogių, bjaurių valgių JI322. Nu piktvarlės muno širdìs priklijas Žgč. Grastos širdìs mano nuo to JI462. Ko širdìs kratos, bodžias KI365. Man širdìs kratos prieš tą valgį KI365. Kai pamačiau dvėseną, net širdìs susikratė Up. Liuob širdìs supurtės, kad rūtų tešlą lieps valgyti Šts. Širdìs purtinas tokiu pienu skystainiu Ggr. Mun šìrdį blogina, noras vemti Trk. Šìrdį sublogo, nespėjau nė oran išbėgt Pl. O širdiẽs blogėjimas, o blogėjimas širdiẽs! Varn. O prakaito eisena, o širdies blogėsena mun to[je] vano[je]! Šts. Širdiẽs pasibodėjimas KII351. Širdiẽs pasikratymas KI365. Supykimas širdies SD¹65. Pavalgę apserga pykimu širdies A1884,186. Ot, užkulo kvapą užuodžiu, ir bloga širdžiai Žem. Mun kaži kaip bloga šìrdžiai yra Skdv. Širdìs blogė[ja], nebgaliu stovėti Vkš. Šaltis ligonį ėmė krėsti, širdìs blogėti Š. Kad tik an burną, tai tuoj šìrdį blogsta Kp. Man ėmė širdìs blogt, kraują pamačius Jž. Ka užlipo toks drimbšas an kojos, ir širdìs nublogėjo Vkš. Pykinė[ja] širdìs, vemsu DūnŽ256. Ta arbata pykina šìrdį, bjauri Trk. Smarvė toki, kad net šìrdį supykino, vos nesusivėmiau Skd. Galva kvaista, šìrdį piktina Vlkv. Kai saldžių daiktų užvalgiau, tai tik pikta ant širdiẽs pasidarė – maniau, kad reiks vemt Gs. Selbiu, t. y. slambu, pikta ant širdies J. Kartais nori, vėl šìrdie pikta, i negali valgyt: ligos párimtas esi žmogus Vdk. Rėmuo širdį ėst N. Kad rėmuo širdį pjauna, tada seilė bėga iš burnos J. Rėmuo degina šìrdį Skd. Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Ko geri, a šìrdį džiovina? Erž. ^ Akys nori (graibo Sim), širdis nepriima TŽV619(Ps). Akys dar nori, o jau širdžiai gana KrvP(Vlkv). Vaikeli, vaikeli, širdẽlė norėt, ale kūnelis nenori Pv. Širdis nora, kelnės nebleida [valgyti] Dr. Pjauna skola kaip dalgis, netinka širdie nė valgis S.Dauk. Akys nori miego, širdelė ragaišio KrvP(Srv). Akims gėda, bet šìrdžiai sveika Erž. Rūgštimas saldimas – širdies atgavimas Vvr. Rūgštimas – širdies gaivinimas Sim. Širdis ne marė – užteks ir nėšių Žgč. Širdis ne laukai – ir po biskį pribraukai (privalgai) Trg. Akys – marios, širdìs – laukai, o po truputį prilaupai Kp. Kad ir rankai sunku, ale šìrdžiai malonu (sakyta svečiui, ėmusiam didesnį agurką) Plv. Gera širdis ir utį pusiau kanda Rt. 5. scom. ppr. dem. mylimasis, mylimoji, brangusis, brangioji: Nematysiu savo širdutės par laukelius parlinguojant namo Grk. Pazvalyk man, motinėle, išsirinkti sau širdelę d. Yra, kad yra trys audėjelės, nėra, kad nėra muno širdelės D29. 6. scom. ppr. dem. maloninis epitetas: Močiute širdele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau LTsI471. Pas savo motinėlę, močiutę širdužė̃lę, rūtele dygau, rože žydėjau, lelijuže klestėjau JV494. Močiute motinėle, močiute širdužė̃le, ar tu turėjai didį vargelį, ik mane užauginai? Niem4. Eisiu aš pas motulę, eisiu aš pas širdèlę DrskD153. Rūpinosi motinėlė, mano sena širdužėlė: „Kuo rėdysiu dukrelę?“ BsO36. Oi kap buvau pas motulę, pas širdutė̃lę (d.) Mrc. Numirė motutė mūsų mieloja, numirė širdelė mūsų smūtnioja LTR(Rk). Motinyte širdulýte, ką mes veiksim, ką darysim? Krs. Ei, kūmužė, kūmužė širdùžė, kodėl mane į svečius neprašai? JD20. Kūmutaite širdulaite, suspausk man galvelę LTR(Lnkv). Dėku tėveliu, mielai širdelei, kad mane mažą gražiai auginai TŽI153(Sn). Rūpinosi tėtužėlis, mano mielas širdužėlė, in kur išleis sūnelį BsO270. Parein tėvelis, parein širdẽlė, žirgo neradęs nei kamanėlių Niem8. Sesule viešnele, dalyk spodkus: tėvuliui širdẽlei – palši jaučiai, motulei širdẽlei – margos karvės VoL392(Onš). Stasys, tas mūsų širdùkė dz. Josiu in mergelę, in mielą širdẽlę, te pasilinksminsiu (d.) Tvr. Tu, gegute širdele, vis dėlto gražiau už mane įgiedi J.Jabl. 7. scom. ppr. dem. BŽ505 toks maloninis kreipimasis: Širdiẽ mano, renkis in veseliją: tavo vyriausia sesuo ženyjasi LB168. Motinėle, nemigau, širdìs mano, nemigau (d.) Dbg. Širdele, padirbėk už mane J.Jabl. Sesule, šir̃dele, rūtele, kvietkeli mieliausias, aukseli brangiausias, pasiūk šventai Onai, pasiūk! Lp. Mana tu uogelė, mana tu širdẽlė, kad tau kacia gerai vestųs! Lz. Tai, šir̃dele, šitiek vaikų kai paukštelių paliko! NdŽ. Geria, šir̃dele, geria, neduoda moteriškei pinigų, prageria Lzd. Žinai, širdẽle, šiemet tankiai reikia mest [bulves]: pūsta, gali nedygt Pv. Širdẽlės, ar jūs nematot, ką tos kiaulės daro sode! Šn. Ponuliai, šir̃delės, jei man duotūt va čia pasistatyt Dg. Klausyk, širdùte, padaryk ma[n] tep Gs. Sergu, negaliu, širdùte mano Kkl. Ai, širdele tu mano, kaimynėle, pasakysiu tau didelę naujieną V.Myk-Put. Bet nesotus, širdelyt, valgis, ne pavilgas – išėjo vaikai į pilvus, pasišiaušė... J.Paukš. Eik tu, širdýte mano, kokia pradžia, tokia i pabaiga Jnšk. Gaspador, tėvai, širdyt, ką tamsta padirbai tam žmogeliui? Sln. Močiute mano, širdùže mano, kur dėsiu vainikėlį? JD458. Tėvuli mano, širdele mano, kam prižadėjai jaunam berneliu[i]? (d.) Dg. Tėveli, širdele tu mano mielas, auginai sūnelius mus tris kaip vieną LTR(Ktv). Dukterėle mano, širdužė̃le mano, kas linelius iškuls? (d.) Plv. Oi martele, oi širdele, statykie stovelį LTR(Mrk). Sesutės mano, širdelės mano, jūs nuklastykit didį dvarelį (d.) Ktv. O mano vyreli, mano širdẽle! JD1185. Dieduli manas, širdele manas, vai kur tu eisi? LTR(Trak). Aš nevadinau jįjį vardeliu, – širdýtė, meilytė, patieka mano JV880. Kregžde, širdute, mieloji! O pasakyk man – iš kur tu? E.Miež. Mano širdel, mano sakalėl, mano auksel B690. Mano širdel, mano širdyt N. Mano širdýtė, širdìkė, širdùžė KI371. Auksutis, širdìkė, dūšelė KII148. Bobutė mergytę širdžiulè vadina Rod. O kur tas [paukštis] ganomas? – Širdužyte! O tenai an tojo kalno Jrk88. | Vai tu širdẽle (nusistebint), – pažįsta! Gs. 8. RtŽ, NdŽ, Šts, Vkš, Dkšt, Mrs [i]piktumas, pyktis: Man užėjo širdìs, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Teip širdis užėjo, kad kiek neapsiverkiau Srv. Anam užejo širdìs, dėl ko tiek daug reik dirbti Trkn. Kad paėmė mane širdìs ant jo! Pun. Ažu itokius darbus paskutinė širdìs ima Arm. Sūnus an tėvo turėjo šìrdį Rš. Tu tę piršto nepridėjai! Dar tu šìrdį turi! Lp. O tu, varliau, inširdai – dar šìrdį laikysi! Lp. Eik šen, eik! neturiu širdies prieš tave LzP. Kas man širdiẽs (ko man širst)! Lp. Aš niekam nesakiau: širdiẽs gi bus! Ktv. Nemaniau, kad tokia bus širdìs Lp. Širdỹ paskendęs Trgn. Teip paema piktumas, šìrdžia negaliu daturėt Mlt. Nevežiok šìrdžia, ba puodus papilsi Švnč. Ė anas jau šìrdžia OG241. Ką dar tu čia varai šìrdį (širsti)? Db. Nevesk manę in šìrdį (širdiñ Šlčn) Onš. Tai vaikas: kol motkos in šìrdį nedaveda, neklauso Žž. Per šìrdį atėmiau daiktus Lp. Kad kirsiu po šìrdi per galvą, tai ir smagenai išdribs Arm. Ragana kalukei iš širdies išsuko visas keturias kojukes LTR(Al). Iš širdiẽs ėmė jai (ožkai) gyvai skūrą lupt (ps.) Dv. Viedmai labai širdìs in čiuraitės: kad primanyt, iškart ažudaužt (ps.) Dv. Jau i vėl gražiai kalbu; mat širdìs párėjo Dl. Perėjo širdis, ir nuejo Rdš. Dabar jau jie susigiminiavo, tai visos šìrdys pranyks Lš. ^ Ir žvirblys su šìrdžia! (sakoma apie ką mažą, piktą) Krok. 9. prk. svarbiausia dalis; vidurys, centras: Aš atvažiavau iš Lietuvos širdiẽs, iš Vilniaus LKT44(Lž). Iš Užvenčio kelias vedė Varnių pusėn, Žemaitijos širdin rš. Durneliuo teko pati dvaro širdìs: mūriniai namai, neapeinami sodai (ps.) Vlk. Laivo širdis – atominis reaktorius sp. | Donelaičio saulė yra tarsi gamtos širdis, plakanti metų laikų ritmu rš. 10. R222, MŽ296, I, LKKXI149(Zt), Bsg medžio šerdis: Lig širdiẽs [medžio rieves] suskaitai ir atseki, kiek [medžiui] metų Vn. Tiktai medžio ašis buvo, pati ta širdẽlė Trk. Jis, tas ąžuolas, da yra sveikas, balana tik supuvusi, o vidurys sveikas, širdìs raudona Pgr. Širdìs medžio gera Dglš. Širdìs neskali yra KlvrŽ. Pušinio [medžio] širdìs kartums, eilikiums skilna, kai popieris Vg. Iš kvajos daro [žibintą], kur širdìs su smala Rod. Mažas medis su sausa šìrdžia bus sausviedis J. To beržo širdìs jau supuvusi Krž. Iš tavo širdelės ugnelę sukūrė, lygaus liemenėlio strielbelę išdrožė FM. Ir imsiu tieg aš iš širdies cedro aukšto SPI310. ^ Pušis nukirsta, širdis išimta, eina keliu raudodama (smuikas) Slk. 11. varpo šerdis: Pririša pri varpo širdies strykelį M.Valanč. Kur skamba varpeliai be širdelių, kur groja vargonai be pirštelių LTR(Pnd). Žaltys ant [varpo] širdies užsirietęs, ir gana LMD(Sln). 12. ppr. dem. Bsg iš daigo vidurio išaugę centriniai lapeliai: Tie lapai yra svarbiausias ligų židinys, tad jie visi turi būti pašalinti, išskyrus jaunus centrinius lapus, sudarančius augalo širdelę T.Ivan. Gal runkuliai iš širdžìkių i atsigaus Vdk. Iš širdìkių jei išleis [pasodinti daigai] lapukus, ta visa laimė Grd. Jau leida širdelès žalias [prigijusios braškės] Šll. Dabar karšta, ale jau po vieną lapeliuką [burokų] širdỹs[e] lenda Slm. Pareisuot [namo], [išvagotų sėtinių] širdikès atkrapštysuot nū žemių Pj. Kopūsto širdẽlė neažmegzta Ml. Jau kopūstų širdẽlės daros Užp. Kopūstas be širdẽlės – vištašikinis Ad. Kopūstų tik širdžiùkės teliko [nuo spragių] Pc. Kirminai lapus nugriaužė, tik šìrdys beliko Rd. Nukando rūtą iš šaknų, raudoną rožę iš širdžių LTR(Ūd). 13. žiedo vidurys: Širdùkė žolyno pilna bičių Drsk. Raudonų aguonų žiedai beveik visi jau numetę savo lapelius, tik nuoga širdis belikusi I.Simon. 14. Up, Šlv, Nmk, Krž, Stl, Rs, Ar, Vg gubos vidurį sudarantys surišti trys pėdai: Pirmiausiai vyrai iš trijų pėdų suriša šìrdį, o rišėjos apei ją pristato po septynius aštuonius pėdus Krtv. Viršūnes suriša trijų pėdų, ta (tai) širdìs DūnŽ. Tris suriša į šìrdį, o į tarpukus po du – devyni pėdai [guboje] Grd. Mes, būdavo, šìrdis rišom: tris pėdus surišam ir apstatom Krk. 15. lino šiaudelio vidurio pluoštas: [Linų] širdelès pasilinkam, pakulas parduodam Ėr. Iš linų širdžių̃ marškinius, abrūsus ausdavo Ps. 16. grūdo branduolys: Širdis išėmus iš grikų grūdo, palinka vienos klynos JII162. 17. ppr. dem. sėklalizdis: Širdikès [obuolių] kiaulei supyliau, surijo kaip smakas DūnŽ. Obuolį suvalgė, o šìrdį pasvirkos paleidė Lz. Tų griūšių širdžìkės nedidelės Rs. Nulupsiu [agurką], tik širdẽlė liks Žl. 18. Pš mestuvų vidurinė kartis: Aplink šìrdį sukas mestuvai Mšk. Kryžiaukos stovus sujungia su širdim̃ Alvt. Sėsk ant mestuvų, įsikabink į šìrdį Jnšk. 19. LKAI141(Pkp, Grd, Skr, Čk) girnų varpstė. 20. centrinė arklo dalis: Nariniai buvo žambriai, par vidurį širdìs ejo DūnŽ. 21. LKAI91(Grz) pertrauktis, įšautys. 22. apskrita figūra, kurios viršus įlinkęs, o apačia pasmailėjusi: Nebuvo meistro Jono Draikos, kuris pagražintų stogus žirgeliais, o langinėse išpjaustytų dobilus ir širdis K.Saj. Baltos langinės su širdutėmis J.Avyž. Atkalčių viduryje išpjauta širdis I.Simon. Širdelès kokias te turėjo nuspirkę Km. Kad turėtume skauradą, keptume širdžių̃, ale kai nėra, tai bus gerai ir paprasti blynai Slv. Vaikai prikarpė iš popierių širdelių rš. | Ji kažkaip visa pajaunėdavo, netgi širduke sudėdavo lūpas rš. Lapai [kimbančiųjų tabokų] į širdį pavėdi, giliai išskobti, aštri ir didžiai kimbantys S.Dauk. Lapas širdies išvaizdos, su didele įkarpa Mt. Jų (drūčiažolių) toki mėlyni žiedukai, šaknukės kap širdìs Kpč. 23. tikslas: Galas darbų, pastatymas, širdis, kuria daro kas daiktą kiekvieną SD102.
◊ (kieno) akmeñs (akmenìnė Ėr, akmenìnga) širdìs Krš; akmenìngos širdiẽs apie negailestingą, nejautrų: Musėt ãkmeno širdìs tavo – visi lekia, klykia, verkia, o jis nieko Rz. Gal jo akmenìnė širdìs, kad nė kiek nesusigraudino Gs. Akmenìnė jo širdẽlė, kad nepratarė žodelio (d.) Vrn. Ãkmenies širdes užkietėjusių žmonių DP181. Mes teip kietos ir ãkmeningos širdiẽs DP476. Atmainė tas akmeningas širdis savo MP101. Sotaus širdis akmeninė LMD(Vv). akmeñs (akmenìnę Grž) šìrdį turė́ti J.Jabl(Dkš), Vkš būti nejautriam, negailestingam: Reik akmeñs šìrdį turė́t, ka nepasigailėtum Gs. Reik ãkmino šìrdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš.

añkštą šìrdį turė́ti būti šykščiam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.

ankštõs širdiẽs KI371 beširdis.

ant širdiẽs atpùlti atsiminti: Piktas anų apsiejimas atpuolė aniems ant širdies I. Atpuolė karaliams ant širdies, jog čion tur būti galas anų kelionės I.

ant širdiẽs (kam) dùnks staiga kilo nuojauta: Dùnks man ant širdiẽs, kad gali būt miręs Sb.

ant širdiẽs gulė́ti (gurksóti) kelti nerimą, rūpestį: Vengė vieni du pasilikti, nes žinojo, kad neprisivers pasisakyti, kas guli abiem ant širdies V.Myk-Put. Keli balsai pritaria, tegu Rokas Šimelis pasako, kas dar guli ant širdies rš. Man ant širdiẽs gùli, kodėl nepriėmiau tų našlaičių Jnš. Ant širdiẽs gur̃kso kaip koks akmuo Skp.

ant širdiẽs leñgva smagu, ramu: Lengva pasidarė jai ant širdies, kad niekas nežino, jog jis buvo padegikas I.Simon. Leñgva manei ant širdiẽs, kad bernužis prie šalies JD992. Užejo pyktis, išsibarei, tai nors in širdiẽs lengviaũ pasdaro Skdt. Kad būčiu mokėjusi atsirokuoti, būtų an širdiẽs lengviaũ buvę Krš. Išsirėkiau, net ant širdiẽs lengviaũ pasidarė Slm. Miške ne tep leñgva ant širdiẽs (baimė trikdo ramumą) Srj.

ant širdiẽs lìpti skaudinti, žeisti jausmus: Nereik lìpti žmoguo an širdiẽs, i niekas nieko nedarys Šts.

ant širdiẽs negẽra (negeraĩ) neramu, nemalonu: Nuo Tado kalbų negera ant širdies rš. Ant širdiẽs paliko negeraĩ, ka pasakė Skd. Šiandie man ant širdiẽs negẽra PnmA.

ant širdiẽs plū̃duriuoja (plū̃dura) NdŽ, Plt sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Stova ant galva, plū̃dura ant šìrdžia, o pasakyti nemoku – užmiršau podės vardą Šts. Plū̃dura ant širdiẽs, o neatminu Brs. An šìrdžia plū̃dura, bet negaliu atsiminti Trkn. ant širdiẽs saldù

1. smagu, gera: Net saldu ant širdies, lengviau atsikvėpiau Žem.

2. silpna: Basas ant dagio užmyniau, ir ant širdiẽs saldù paliko Vkš.

ant širdiẽs skriūdė́ti (skrūpsóti, slūgoti) neduoti ramybės, rūpėti: Jam šitas darbas skriūdė̃s in širdiẽs per visą gyvenimą Tvr. Man ant širdiẽs skrū̃pso Lp. Tokia mislis po senovės slūgojo žmonėms ant širdies rš.

ant širdiẽs išspáusti padaryti, kad tvirtai įsimintų, įdiegti: Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų̃ ant širdų̃ savų ištikimųjų DP31.

ant širdiẽs stóvi sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Stóva an šìrdžia tie grybai, bet neatminu Lkž. ant širdiẽs sùkasi

1. NdŽ, Kv, Grd sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Sùkas ant širdiẽs, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt. Ant širdiẽs sùkas, nežinau, kaip pasakyti Krž. Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I.

2. nuolat prisiminti: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos ant širdiẽs Jrk42. Stov bernytis prie šalies, man vis sukas ant širdies KlvD20.

ant širdiẽs sunkù (sunkùmas, slėgù) labai neramu, rūpestis kamuoja: Man sunku ant širdies KlvD40. Slėgù ant širdiẽs Rm. Kaži koks sunkùmas ant širdiẽs – mažu kas atsitiko Slv. Sunku ant širdies, tartum akmuo guli LzP.

ant tuščiõs širdiẽs KII95; P nevalgius, negėrus: Nevalgyk tų obuolių ant tuščiõs širdiẽs Pc. Ant tuščiõs širdiẽs išgėriau lašelį kirmineliuo numarinti Vkš. Dūmą užlupau ant tuščiõs širdiẽs, vos nesusivėmiau Šts. Užvalgyk ko nors ant tuščiõs širdiẽs! Jrb.

árklio šìrdį turė́ti būti negailestingam, beširdžiui: Jei tùra árklio šìrdį, teemies, tenešies Krš. (kieno)

atbulà širdìs apie priešingai nusistačiusį: Norėsi kada mano draugystės, ale tada mano širdìs bus atbulà Ukm. atkalõs (atkarõs) širdiẽs priešingai nusistatęs: Ans atkalõs širdiẽs, stačios, atkarõs J.

atkaklià širdimì nenoromis: Ans atkaklia širdžia žanijas, t. y. ne su malone J. (kieno)

atkragì širdis; atkragiõs širdiẽs; M.Valanč apie priešingai nusistačiusį: Jau ne atkragì, ale palinkusi jo širdis į giminę J. atlapõs širdiẽs

1. nuoširdus, atviras: Ji buvo šneki ir atlapos širdies rš.

2. dosnus, gailestingas: Tokios jau ji atlapõs širdiẽs: ko paprašei, tą duos Srv. (kieno)

atrakà širdìs apie nuoširdų, atvirą: Širdis mano tau vienam test atraka PG. (kieno) atšiaurìnė širdìs apie atžarų, negailestingą: Atšiaurìnė širdìs, nemeilinga Šts. atvérta (ãtvira) širdimì; Žem nuoširdžiai, tiesiai: Nieko neslėpdama, atvira širdimi palinkėjo savo palydovams, kad nešintųs nuo jos galvos Pt. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Nor, idant mes su tikra vilčia ir atverta širdžia su anuomi šnekėtumėm brš.

atvirõs širdiẽs nuoširdus, atviras: Atviros širdies žmogus R37.

ãtžagaria širdimì nenoromis: Teisybė, atžagaria širdžia [Keršis] valgydino ir girdė [besislapstantį Marių], plūsdamas, bet neišmetė iš savo pastogės J.Avyž. Kalbu poterius, vis kaip ir ãtžagaria šìrdžia, misliu, gal nenumirė Slm. (kieno)

áukso širdìs apie kieno didelį gerumą, jautrumą, nuoširdumą: Kad ne šviesioji panelė ir ne mūsiškio grafo aukso širdis, tektų Kaziukui gerai pavargti Pt. Kad ir ruda rudinė, bet aukso širdis PPr115(Mrj). auksìnę šìrdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J. Balt.

be širdiẽs pasaitų̃ iš kantrybės išvestas: Paėdė mun širdį, aš jau be širdiẽs pasaĩtų Krš. (kieno)

blogà širdìs verčia vemti, šleikštu: Kas tau?.. Širdis bloga?.. ar valgei ką šįryt? Žem. Musti širdìs y[ra] blogà, ka teip nieko nevalgai? Šts.

dañgiškos širdiẽs labai geras: Dañgiškos širdiẽs žmogus Vvr.

drū́kta širdimì piktai: Paveizėjo į mune drū́kta šìrdžia Šts.

drūktõs širdiẽs piktas: Kiti būs ant manęs drūktos širdies S.Dauk. (kieno)

drūtà širdìs apie nejautrų, negailestingą: Širdis faraono yra kieta (paraštėje drūta) BB2Moz7,14. drūtõs širdiẽs Dg

1. negreit susigraudinantis, nejautrus: Labai drūtõs širdiẽs – jį sunku pravirkdyt Kb.

2. drąsus, tvirtas: Drūtos širdies esmi CII92.

drū̃tą šìrdį turė́ti

1. būti tvirtam, drąsiam: Nebijau nieko, nenusigąstu, turiù drū́tą širdẽlę JV1004. Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.

2. būti piktam, priešiškai nusiteikusiam: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.

dvejókios (dvìlinkos) širdiẽs veidmainingas: Bėda žmogui dvilinkos (dvejokios brš) širdies A.Baran.

er̃dvą šìrdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104. (kieno)

geležina širdìs apie negailestingą, nejautrų: Jisai teipajag geležinas ir užkietėjusias širdis žmonių traukia savęsp DP508. gýva širdimì labai (prašyti, norėti): Nebesipykiat, gýva šìrdžia prašau, kad ateitumi savo motynos aplankyti Vkš. Gýva šìrdžia norėčio, bet negaliu Šts.

grýna širdimì nuoširdžiai: Aš jam sakiau grýna šìrdžia. Kad nori, gali netikėt An.

į šìrdį (kas) patinkamas: Aš nueisiu į lauką, kur šimtas šienpjovėlių, aš išsiskirsiu, aš išsirinksiu sau į širdį bernelį LTR(Vlkv). Aš už jo nėjau: jis man ne in šìrdį Dkš. O kas ma[n] iš to didžio kraitužėlio, kad n' į šìrdį mergužėlė! JV358. Šinkoriui tas avinėlis vėl labai į širdį buvo BsPI78. Jam tokia dovana labai į šìrdį Gs.

į šìrdį įáugti pasidaryti labai mielam, artimam, savam: Tas miestas man taip į širdį įaugo Pt. Kiekvienas namų, laukų, girios kampas pasidarė kaži kokia brangenybė, tiesiog į širdį įaugusi Pt.

į šìrdį bélstis (prisibélsti) stengtis būti suprastam, veikti jausmus: Poetas neturi patikti. Tačiau jam privalu jausti, ar jį girdi, ar jo klausosi, ar jis žadina nerimą, beldžiasi į širdis sp. Ir aš maniau, kad mano knygos į tavo širdį prisibels rš.

į šìrdį įsidėjìmas; I įspūdis.

į šìrdį dė́ti[s] (įdė́ti, įsidė́ti, sudė́ti) dėmėtis, įsidėmėti: Aš dėmiuos, t. y. į šìrdį dedúos JI380. Viską įžiūriu, seku ir į širdį vis dedu B.Sruog. Akys žvelgia pro kaktą labai įdėmiai, viską nori pamatyti, įsidėti į širdį, įsiminti ilgiems metams, nes nežinia, kada vėl sugrįš V.Bub. Imsiu tamstos žodį, savo širdiñ dė́siuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinėtų A.Baran. Tavo žodžius aš į šìrdį įsidė́jau: tu užmiršai, o aš neužmiršau Vkš. Visi žmonės pagirdėkit ir į šìrdis įsidė́kit (d.) Alvt. Ką bernelis kalbėjo, širdẽlėn sudė́jau Kb. Ilgos kalbos rėčiu gaudomos, trumpas žodis širdin dedamas rš. Atsitikimai visiems į šìrdį įsidė́jo J. Pildykis ir žodžius motinos savo giliai įdėk ing savo širdį I. Visi pagraudinimą į širdį įsidėjo S.Dauk. Savo širdina įdėsu aš jo dvasios dovanas brš. Tatai eš širdina demi, todėl nusitikėjimą nepametu BBRd3,21. Širdesp dėjo [tą auką] BBJer44,21. Širdysna (į širdį) demi R417, MŽ562. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.

į šìrdį digčióti jausti širdgėlą, nemalonumą: Jai digčioja į širdį, išgirdus [bobų] patyčių, kurios vadindavo Ignį vištgaidžiu LzP.

į šìrdį dìngtelėti (dìngterėti, dìngstelėti, dìmt, dìngst, dìngt)

1. staiga kilti nujautimui: Raudona kaip žarija, o širdis tvaksi, tvaksi! – Mat iš tikrųjų patinku, – dingtelėjo į širdį Žem. Dìngtelėjo į galvą, į šìrdį, kad nebus gerai Škn. Man dìngterėjo į šìrdį, kad taip bus JI329. Užgirdau vaiką rėkiant – man tik dìngst širdiñ, kad te mūsų Petriukas Slm. Šiam dingt į širdį J.Jabl. Ir vėl man dimt į širdį, kad galėtume „Naująją“ imti Vd.

2. staiga sukelti nerimą, suneraminti: Žodis tas dìngstelėjo man į šìrdį JI329.

į šìrdį įdrìbti

1. patikti: Mergaitė į šìrdį įdrìbo Alk.

2. įsiminti: Man ta giesmė įdrìbo į šìrdį: kur aš eisiu, vis ją giedu Skr.

į šìrdį dunksnóti (dùnkstelėti, dùnksterėti, dùnktelėti)

1. kilti nujautimui: Dunksnó[ja] mun į šìrdį, kad turiu išlošti bylą Šts. Dùnkstelėjo širdiñ, kad nebepasmatysma Dbk.

2. sukelti nerimą, suneraminti: Štai dunksterėjo jam širdin mislis: beg sulauksi rytdienos A.Baran. Bet tuo metu dunktelėjo jam į širdį nujautimas A.Vien. Tamsus nujautimas dunkstelėjo jam į širdį J.Balt.

į šìrdį dùnskinti (dùngzginti, dùnkinti) stengtis būti suprastam, paveikti jausmus: Dunskinu į širdis jūsų M.Valanč. Dar vieną kartą prie jūsų atsiliepiu, dar dunkinu į širdis jūsų rš. Jau tai trečia diena, kaip dungzginu į širdį tavo brš.

į šìrdį dùrti (įdùrti) skaudinti: Į pačią širdį dūrė jo žodžiai J.Balt. Ne vienas pasišaipo, gal ir nepiktai, bet duria į širdį V.Bub. Man širdiñ indū́rė – išbėgo Česiukas Rš. į

šìrdį įeĩti (prieĩti); R416, MŽ562 paveikti, sujaudinti: Meilingi žodeliai in šìrdį priẽjo (d.) Tvr. Vėjelis papūtė, smiltys sudulkėjo, matulės žodeliai širdelėn priejo LTR(Dv).

į šìrdį užeĩti įsipykti: Tas laidokas man tep žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.

į šìrdį paėmìmas jautrus reagavimas: Pamislyk tamsta, koks į šìrdį paėmìmas, oje oje! Krš.

į šìrdį įsiė́sti stipriai paveikti, labai įsiminti: Tie pokario metai taip įsiėdę į širdį, ir tik mirtis, matyt, juos ištrins V.Bub.

į šìrdį glìžti (įglìžti) patikti: Brolis dėdei gliñža į šìrdį, t. y. sringa, tinka, togiasi JI447. Merga įglìžo į šìrdį berno JI511.

į šìrdį gnýbtelėti (įgnýbti) staiga suneraminti: Praniukui kažin kas į širdį gnybtelėjo, pro duris išėjo LzP. Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į šìrdį Skd.

į šìrdį gùlti patikti: Man bagota širdiñ gùla kaip ir kokia bėda Ob.

į šìrdį im̃ti[s] (paim̃ti)

1. jautriai išgyventi, jaudintis, sielotis: Par daug viską į šìrdį jemì Vkš. Nereik teip labai im̃t į šìrdį Jnšk. Nė[ra] ko čia didliai im̃ti į šìrdį – be tokių vaikų jau neprapulsiu Trk. Neim̃k į šìrdį, ana ta (tai) taip juokuo[ja] DūnŽ115. Nesiim̃k jau teip į šìrdį – aš nieko bloga nesakiau Srv. Pasakė kas ką, i pàėmei į šìrdį Krš. Nereik visų niekų taip imtis į širdį Žem. Tu neimk širdin, ką aš sakau, ir netikėk per daug mano žodžiais V.Krėv. Buvau nekantrus, kiekvieną pražangą, net ir mažiausią, ėmiau širdin kaip asmenišką įžeidimą J.Balt. Ji labai jautri ir viską skaudžiai ima į širdį V.Bub.

2. įsiminti, įsidėmėti: Kieno žodžius širdynà (į šìrdį) im̃tis, dėtis KI191. Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė rš.

×į šìrdį įsikaliavóti įsidėmėti: Įsikaliavók, vaikali, į šìrdį, kad tokios motynos nebrasi daugiau niekur Mžk.

į šìrdį įkìbti (įsikìbti)

1. padaryti įspūdį, poveikį: Jausmas į širdį įkimba V.Kudir. Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį J.Avyž.

2. patikti: Į šìrdį įkìbo mun tas paršjonis Šts. Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest LMD.

į šìrdį kliudýti paveikti, sujaudinti: Pirmosios dainos lietuviškai man širdiñ kliùdė A.Baran.

į šìrdį krìsti (įkrìsti)

1. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergele, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).

2. daryti įspūdį, jaudinti, sujaudinti: O kas skaitant tau pirmiausia krito į akis bei širdį? rš. Įstabus anos kryžius, labai toks į šìrdį ir į akį kremtą̃s (krintantis) Krš. Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink. Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Vienas žodis, į širdį įkritęs, sužavės nekalčiausius sapnus Mair. Tavo žodžiai mun į šìrdį įkrìto, neužmiršiu anų lig pat smerčio Vkš. Tas pamokymas tikrai įkrito į širdį rš.

į šìrdį lìpti (prilìpti) labai patikti: Kad berneliui pritikau, į širdelę prilipau LTR. Labai ją pamylėjo, prilìpo in šìrdį Mrc. Aš to žmogaus negaliu dabot, nelim̃pa širdiñ Pls. Lietuva Močiule, mylimoji mano! Visi tamstos meilūs žodžiai į širdį man limpa A.Baran.

į šìrdį lį̃sti jaudinti, skaudinti: Stačiūkiški žodžiai į šìrdį leñda, negaliu užmiršti DūnŽ349.

į šìrdį įlį̃sti patikti: Petrui Vyturytė buvo į šìrdį įliñdus Raud. Prievarta į širdį neįlįsi rš.

į šìrdį pùlti (įpùlti, pripùlti)

1. patikti: Púolei [į] šìrdį, mergužėlė, mergelė vargdienėlė JV97. Ji savojo nepažino, kurs ing širdį puolė BsO84. Ir iškart kits kitam puolė širdin rš. Nuo vakar dienos įpuolei man į širdį rš. Jam pripúolė an šìrdį, ką ana graži Ml.

2. daryti įspūdį, jaudinti: Pamokslai puolė į žmonių širdis kaip kvepianti rasa vasaros vakarą, iš dangaus puolanti ant lankos žolynėlių Tat. Kad ... nepripultų širdiesp jo tuščias žmonių gyrius SPII40.

į šìrdį įsisègti įsiminti: Tas jo pasakymas man in šìrdį įsìsegė Prn.

į šìrdį síekti veikti, jaudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.

į šìrdį įsisiur̃bti įsiteikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdy LzP.

į šìrdį skrū̃di neramu: Vis man širdiñ skrū̃di ir skrū̃di, ką gal aš negerai padariau Str.

į šìrdį smègti (įsmègti, smìgti, įsmìgti, srìgti, įsrìgti, strìgti, įstrìgti)

1. DŽ, NdŽ daryti įspūdį, veikti, jaudinti: Tokie žodžiai smigtè smiñga į šìrdį: – Kam auginai?! Krš. Žodžiai mokintojaus teip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti J.Jabl. Endzelyno žodžiai giliai man įsmigo širdin ir dar šiandie tebesmygso K.Būg. Tas tavo žodis taip įstrìgo į šìrdį Užv. Žodis srigte įsrìgo į šìrdį, t. y. įsmego J. O Viliui ji (pastaba) įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada neišdils I.Simon. Jam įsmigo į širdį vargonų gaudesys V.Myk-Put. Širdin, kaip kaskart, taip ir šiandien, įsmigo nejaukumas... gal gėda?.. Pt. Kartą Damazas buvo liudininkas vieno nemalonaus įvykio, ir tatai jam įstrigo giliai į širdį P.Cvir. Širdin įstringa nuotrupos dainos T.Tilv.

2. labai patikti: Tas žmogus sriñga man į akis ir į šìrdį, t. y. tinka man J. Anam yr įsmẽgusi į šìrdį Petronė Dr. Per daug mergina buvo įstrigusi jam į galvą ir į širdį V.Kudir. Tas vaikinas įsrìgo man į šìrdį, aš ilgiuos be jo JI555. Įstrìgo į šìrdį ir niekaip negaliu iškrapštyt Jnk. Bet visais laimingai atsikračiau, ir nė vienas neįsmego taip giliai į širdį... Žem.

į šìrdį smìlkt (srýgt) staiga kilti nerimui: Man tik smìlkt širdiñ – vaiko nėra LKKIX220(Dv). Smilkt į širdį kaip su yla Vaižg. Srýgt širdiñ, [policininko] stovylą išvydus Ign.

į šìrdį įspáusti; N padaryti, kad tvirtai įsimintų, įdiegti: Įspausk į mano širdį tus žodžius rš. Indemi, įspaudžiu širdin SD392. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino brš.

į šìrdį įspjáuti žõdį įskaudinti, užgauti: Įspjóvė žõdį širdiñ – kol gyva neužmiršiu Ps.

į šìrdį įšáuti patikti: Inšóvė šitoj merga man iškart širdiñ Nč.

į šìrdį patáikyti sujaudinti: Kaží kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Stimburio paleista rakštis pataikė Beniui tiesiai į širdį J.Avyž.

į šìrdį vérti būti užgauliam, skaudinti: Vėrė man į širdį bernelio žodeliai LTR(Krok).

į šìrdį įsivõgti apgaulingu būdu palenkti į savo pusę, įsigyti palankumą, paveikti: [Heretikai,] įvógęsi ing širdis, turi nemažą asistenciją žmonių apsukui save DP84.

ikì širdiẽs dùgno (gelmių̃, gilumõs) labai (paveikti, sujaudinti): Paauglys berniukas žiūri į mus atvirai, vaiko laukinės akys sukrečia iki širdies dugno rš. Iki širdies gilumos tos žinios mane užgavo Pt. Persigandęs iki savo bailiškos širdies gelmių rš.

iš gerõs širdiẽs mielai, palankiai nusiteikus: Aš iš gerõs širdiẽs tau duodu – įsipilk ir valgyk Skr. Iš geros širdies atiduoda jai paskutinę kamarą Žem. Iš geros širdies sugrąžinome piningus, rastus maišuose S.Stan. Tai tik ne iš gerõs širdiẽs motina išbėgo iš namų Skr. Iš gerõs širdiẽs ir akmeniu metęs neužgausi Kpr.

iš [grynõs, pilnõs, tikrõs, visõs] širdiẽs KBI49 nuoširdžiai: Pasišnekėsime tą naktį iš širdies, kaimynai, kaip broliai ir seserys rš. Sakyk, daryk iš širdies – tavimi patikės J.Dov. Ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosu, bet ir iš širdiẽs, kad gramdyt reiks, pamokysu K.Donel. Iš širdiẽs pasakysiu – senykščių dainų nemenu LKKXIII122(Grv). Aš jau tep verkšlendama iš širdiẽs šneku Pv. Ar vargai, ar rūpesčiai tep slėgia, kad atsidusai iš visõs širdiẽs? Gs. Iš paskutinio, iš širdès duoda – negaili Sdk. Duosva uošvienei irgi uošveliui iš širdies dovanėlę KlvD33. Padedu, ir iš širdiẽs padedu visiem Mrj. Reikia iš širdiẽs, darbais mylėt, ne žodžiais Dglš. Aš per visą amžią savo myliu tave iš širdies KlvD58. Aš su vyru gyvenau iš širdiẽs (labai sutariau) LKKXIII122(Grv). Iš širdiẽs kaip meldys, i tai širdžiai tiek terandas Krš. Jei to tereikia, tai aš iš visos širdies trokštu, kad jūs taptumėt gražiausias karalaitis iš viso pasaulio J.Balč. Už tai šiam mokslo vyrui iš visõs širdiẽs dėkavoju JVXXIV. Verkia, rauda mergužėlė iš visõs širdẽlės JV598. Bet broliai verkė iš tikros širdies J.Balč. Dabar, Jonai, pasakyk viską, viską iš tikros širdies V.Kudir. Jiem, durniam, juokai, o ji iš tikrõs širdiẽs šneka Plv. O bernai dar gyrės, kad koksai geradėjas kartais iš tikrõs širdiẽs šeštoką pridėjo K.Donel. Tikėk manim, iš grynos širdies sakau Pt. Apdūmoti iš širdies B. Ragina mus, idant iž visos širdies apsigręžtume jop SPI145. Prisako, idant mylėtumbim ... artimą savo, bet ne prastai, liš iš visos širdies BPII379. Teipo ir tėvas mano dangujęsis darys jumus, jei neatleisite iš širdų jūsų kožnas savamui broliui nusidėjimūse BPII486. Liepė save mylėt ižg visos širdès, dūšios, sylų ir dūmų tavų DP64. Iš tikrõs širdès gailėtis DP104. Ne iš tikros širdies už anus meldėsi Vln57. Iš pilnõs širdiẽs melstis KI476.

iš [visõs] širdiẽs įtempus jėgas, atsidėjus: Tu nedaužk jau iš širdiẽs, jau riktingai, ka nenuvargtumi Dr. Kai reik kast [cukrinius runkelius], tai iš visõs širdiẽs raut Vdk. Suk iš širdies ir susuksi [sviestą] Šts. Jauti, kad čia dirbama iš visos širdies, vadovaujant tvirtai rankai rš.

iš širdiẽs dùgno (gilumõs, gilùmo, gelmių̃); B labai nuoširdžiai: Prašom tave iš dugno širdies Mž145. Mes taipajeg iš širdies dugno atleisti ir mielai ger[a] daryti norim Vln24. Iš širdies dugno tur ta sentencija būti priimta MT54. Galim permanyti paną Mariją gentainę savo Elzbietą seną iš dugno širdies tikrai bei didei mylėjusią BPII262-263. Neliausis užu tatai iš dugno savo širdies dėkavoti BPI91. Pilu stiklelį tau velydamas, iš širdies dugno tau vierydamas KlvD175. Dėkoti iš širdies gilumos Blv. Atsidūksėjo iš pat širdiẽs gilùmo Lkv. Dūksėk, atmindama ant manęs, iš gilùmo širdiẽs JI360. Skaudu, kad gyvą, savitą, nuoširdų, iš širdies gelmių einantį balsą taip užgožę bedvasiai kanceliariniai šablonai rš.

iš širdiẽs į šìrdį NdŽ labai draugiškai, nuoširdžiai: Jis kalba iš širdies į širdis I.Simon.

iš širdiẽs išplė́šti (išráuti)

1. prisiversti užmiršti: Ko nedariau, kad tiktai išplėščiau tave iš širdies, girdi? J.Balt. Šitiek metų praėjo, nužilo Juza, o ji – prieš akis ir prieš akis. Neišrausi iš širdies, ir gana J.Balt.

2. priversti atsisakyti, atsižadėti: Va, niekas [dainų] neišplė́šė iš širdiẽs LKKXIII122(Grv). Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių (sov.) rš.

kaĩp [su peiliù] į šìrdį įdùrti (įkir̃sti); kaĩp peĩlį įvérti į šìrdį labai sujaudinti: Aplink muno dukterį tik kelis žodžius teprasitarė, o mun kaĩp su peiliù į šìrdį įdū́rė Vkš. Pasakymas toksai kaĩp peiliù širdiñ iñduria Slk. Sako, arklius išvežė, nu Jezus Marija, kaĩp su peiliù į šìrdį! Krtn. Pasako ką – kaĩp į šìrdį į̃kerta Krš. Kàp peĩlį širdiñ įvė́rė, tep sakydamas Kls.

kaĩp medumì (su svíestu) tèpti per šìrdį labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė V.Myk-Put. Anam gėda, o mun – kaĩp su svíestu tẽpa par šìrdį Trk.

kaĩp víena širdimì apie labai sutariančius: Bažnyčioj popiežiškoj ... kaip viena širdžia vien visi žmones tiki DP458. káršta širdimì labai skubiai: Jis parbėgo karšta širdžia iš linksmybės rš. (kieno)

kietà širdìs KI365, Jrb; kietõs širdiẽs apie nejautrų, negailestingą: Tamstai kas kita, tamstos ir galva sukta, ir širdis kieta A.Vien. Širdį kietą vargiai pajudins, atgaivins Mair. Mano širdìs kap akmuo kietà Mrj. Tėvo širdìs kietà kaip titnagas – kapeikos neišprašysi Vkš. Tas vyras yra arklaširdis, t. y. jo širdìs kietà kaip arklio JI107. Kietas, kietas kūlis, bet tavo širdìs kietèsnė Dr. I mano širdìs nebūt kietèsnė až prūsoko kriūtinę, kad turėčia (kad turėčiau, tai ir aš duočiau) Prng. Širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Širdys mūsų est kietesnės neg uolos DP14. Širdis, kietesnes ažu geležį, savęsp pagręžia SPI183. Atverk kietą širdį Mž156. Kietas širdis pats išminkštyk PK23. Jis kietõs (nemielaširdingos) širdiẽs KI474. Žmones širdies kietos velij tamsę vietoj šviesos KN198. Jei klebonas kietos širdies, kad tu verksi – bus negirdįs LTR(Sln). Nepasikrutino jo kieta širdis meilingais žodžiais Pron.

kíetą šìrdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk. Užu šunis širdį turėjo kietesnę ant jo BPII195. (kieno)

kūdà širdìs Gršl bloga, silpna: Buvo man kūdà širdìs, ir valgiau pieno pėtnyčio[je] JII267. Skaud man galvelė, kūda širdelė, negaliu žalių rūtų skinti (d.) S.Dauk. (kieno)

kupinà širdìs graudu: Kupinà mano širdìs: tiek gero padariau, o jis blogu užmoka Rs.

lengvà širdimì

1. ramiai, nesijaudinant: Budreika negalėjo lengva širdimi praeiti pro dirvonuojančius laukus rš. Grįžo noras gyventi, susitikti su žmogumi, lengvesne širdimi pakalbėti apie derlių P.Cvir. Bet Trimaitienė lengva širdimi gali pasakyti, kad jos niekas nesiuntė, o ji pati I.Simon.

2. nejaučiant apmaudo, pykčio: Numok ranka į visas nuoskaudas ir atsisveikink lengva širdimi rš.

3. daug nesvarstant, lengvai: Mes noroms laukdavom pamokos galo, ir mokytojai lengva širdimi jas striukindavo Mš. (kieno)

lengvà širdìs; lengvõs širdiẽs apie jautrų, gailestingą: Mano bernelio lengvà širdẽlė, vis meiliejie žodeliai JV444. Mano bernytis lengviõs širdẽlės, meilingos ir kalbelės LB44. Anas labai lengvõs širdiẽs: prašai – ką turi, ir atiduoda Ds. Žinau, jog tu esi maloningas, susimilstąs, lengvos širdies BPI214. leñgvą šìrdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi ..., nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.

lìgi (lìk) širdiẽs [davãlios] pakankamai: Gerose vietose darbo lig akių, o pavalgyti lig širdiẽs Grg. Nieks nežadins mane kulti, guliu lik širdiẽs davãlios JD208.

lìgi (lìg) širdiẽs dùgno (gelmė̃s, gilumõs) labai (sujaudinti): Tai šimtą kartų esu ne tik pergalvojęs, bet ir pergyvenęs ir pajautęs ligi pat širdies dugno V.Myk-Put. Jis sujaudintas lig širdies gilumos rš. Jis peržvelgė visus ir kiekvieną atskirai, aštriu žvilgsniu perskrosdamas tą ligi širdies gelmės V.Myk-Put.

medaũs širdìs labai geras charakteris: Su juo reikia kantrybės ir medaũs širdiẽs Sdb. Nuo barnių ir medaũs širdìs sugenda PnmA. Tokioj draugėj ir medaũs šìrdžia gyvendamas supyksi Vlk.

medaũs šìrdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.

medìnę šìrdį turė́ti būti nejautriam: Kas medinę širdį turi, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.

mìnkštą šìrdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mìnkštą šìrdį, paprašyta ir dūšią tau atiduos Vkš.

minkštõs širdiẽs; R396 apie labai jautrų, gailestingą: Jis geras, minkštos širdies žmogus J.Paukš. Ot žmogus gailus, minkštõs širdiẽs – peteliuškės, musios aždaužt neduos LKKXIII130(Grv). Minkštõs širdiẽs tus vaikas, atneša uogų Drsk. Burkuok – išburkuosi: ana minkštõs širdiẽs Všk. Minkštõs širdiẽs buvau, kriokiau i pagadinau [akis] Nt. Jis toks viliugis buvo labai, o tetė mano minkštèsnios širdiẽs LKT156(Jnš). Pradėjo vyriškas rėkti, toks minkštõs širdiẽs Žeml. ne ant širdiẽs im̃ti kelti nerimą: Man tai kaip ir ne ant širdiẽs ẽma – tokį kelią važiuot Slm.

negerà širdìs

1. pykina, verčia vemti: Tupikiui vis seilės bėgo, kaži ko negera širdis Žem.

2. neramu, nesmagu: Tėvuo negerà širdìs – vaiką svetima (pamotė) muša Krš.

negýva širdimì labai išsigandus, bijant: Negýva šìrdžia parbėgau namo Drsk.

nórs prie širdiẽs (į šìrdį) dė́k labai geras, malonus: In akis – nor prie širdiẽs dė́k, o už akių – šunis an kaklo karia Vrn. Ot gera seselė, nórs prie širdiẽs dė́k Pš. Kol neužlietei [moters], tai nórs širdiñ dė́k, o užulietei – ir pekloj nebepasikavosi Kp.

nórs šìrdį pérverk sakoma, norint pabrėžti neįmanomą atlikti kokį veiksmą: Nórs šìrdį párverk, atviriau negaliu bepasakyti Dr. nórs šìrdį [išė̃męs] ródyk (paródyk) sakoma, norint pabrėžti reiškiamą nuoširdumą, tikrumą: Nor šìrdį iš krūtinės išė̃męs ródyk – netiki Mrj. Nórs tu jam šìrdį išė̃męs paródyk – netiki, ir gatava! Trgn. Tu jam nórs šìrdį paródyk – netikės! Slk. nuo [pačiõs, pàt, tikrõs] širdiẽs

1. Krž, Plm nuoširdžiai: Ji viską neslėpdama ir nuo širdies apsakė J.Balč. Nu širdiẽ[s] sakau LD414. Nuo širdiẽs teip šneka, kaip netikėsi KlK9,74(Jdr). Mergšė nuog širdiẽs visa nupasakoj, visa Drsk. Tikėk, šneku nu tikrõs širdiẽs Krš. Aš tau nū širdiẽs lykijau, kad pirktumi muno karvę Pln. Gailinga motriška duoda nu pàt širdiẽs, o skūpai duodant iš gailesio skausmai širdį bado Šts. Atsirado raudojėlė nuo pačiõs širdẽlės JD1205. Kas ne nuo širdies, tas ne prie širdies PPr198(Ps). Nuo širdiẽs! (sakoma, sveikinantis kaire ranka) Mrj.

2. Vkš įtempus jėgas, atsidėjus: Aš jai nuo širdiẽs dirbu, o jinai valgyt neduoda Pc. Pliekam kartas (lošiame) nu širdiẽs Varn. Kaip mūsų gyvenime, tai ka prilėksim, nuo širdiẽs griebiam i darom Ln. Tekina nebėgu, bet žengu nu širdiẽs Šts.

3. gardžiai, su apetitu, noriai: Geriam nuo širdiẽs Ktč. Aš tų kopūstų nu širdiẽs valgiau Erž.

nuog širdiẽs dùgno labai nuoširdžiai: Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.

pakéltą šìrdį turė́ti labai norėti: Turė́jo pakéltą šìrdį ištekėt Ėr.

peĩlis širdyjè apie didelį sielvartą: Dėl to griaudžiai verkiu ir ašarosn tvinstu, žiūrėdama ant vaikelius, jaučiu širdỹj peĩlį A.Baran. Širdė̃[je] peĩlis didžiausis Dr. per šìrdį

1. skaudu: Jam labai bus per šìrdį, kad jį aplenksi sveikindamasis Alk. Pasakei ką, jam jau ir per šìrdį Mrj. Kaip mun par šìrdį buvo, ka tą vaiką daužo! End. Jam geriau nieko nė nesakyk: žinai, kad tuoj bile kas – jam vis per šìrdį Lkš.

2. neramu: Kaip pasakė, kad arkliai pasibaidę išvertė, man par šìrdį: ka tik nebūt užmušę Sml. Tas per šìrdį buvo, kam aš liepiau Db.

per šìrdį dìgterėti (dìlgt, dìngst, dìngstelėti, dìngsterėti, dìngt Š, drýkst, dvìlkt, dvìlktelėti)

1. staiga pajusti nerimą: Kap tik pasakė, tai tep ir dìgterėj[o] per šìrdį Mrs. Dìngstelėjo man par šìrdį, kad išgirdau mirusį giminaitį JI329. Dìngst man per šìrdį dìngsterėjo Š. Dìngst man par šìrdį, kad taip bus JI329. Drūktenienei dvilktelėjo per širdį, jog čia ne su geru Žem. Dvilkt jam per širdį, rodos, lygu Marikę pamatęs Žem. Anas durst pirkion, man drýkst par šìrdį Klt.

2. staiga kilti, pasireikšti kokiam jausmui: Dilgt per širdį piktas jausmas Sab.

per šìrdį eĩti (nueĩti, péreiti)

1. darytis skaudu: Pareina vyras girtas – eĩna par šìrdį, nežinai ką daryti Krš. Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik par šìrdį nueĩna Ds.

2. skaudinti: Kožnas tavo žodis mun par šìrdį eĩna Vkš.

3. R416, MŽ562 jaudinti, paveikti: Jis apsakė labai per šìrdį eĩnantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95. Giedokit, kad eitų per širdį kožnojo Ns1832,11-12. Gražiai dainuoja – balsas nents par šìrdį eĩna Jnšk. [Pempė] užlaužia sparnus, siūsteli tau visai palei galvą ir taip skausmingai suklykia, kad net per širdį eina J.Paukš. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam par šìrdį nuė̃jo Jnšk. Par šìrdį párejo ta baisi žinia Šts. Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor.

4. kelti nerimą, sujaudinti: Kožnas [kūdikio] sujudėjimas eĩna tėvams par šìrdį Rdn. Kai išgirdau pasakojant apie nelaimę, taip ir nuẽjo par šìrdį Jnš. Mun párejo par šìrdį: kas čia daba galėjo naktį tą ugnį uždegti? Vž. Kaip Šiaulius paminavo[ja] [per radiją], šiūšt taip per šìrdį i nueĩna Krž

5. kilti, pasireikšti kokiam jausmui: Čiūžt par šìrdį tokia bailė párėjo JI281. Ganda páreita par šìrdį, seniūną išvydus Šts. Tas kvapas kažkodėl priminė tolimus vaikystės metus, prabėgusius kaime, ir švelnus graudumas nuėjo per širdį J.Avyž.

per šìrdį negeraĩ neramu: Jeigu vaikams kas blogai, tuoj motinai par šìrdį negeraĩ Krž.

per šìrdį nuskrósti labai sukrėsti, sujaudinti: Kap užgirdau, tai ir nuskrodė per širdį Tvr.

per šìrdį pérnerti labai sujaudinti: Kap žugieda, tai per šìrdį pérneria Rod.

per šìrdį smeĩgti labai išgąsdinti: Man kad smeĩgė per šìrdį! Dkš.

per šìrdį smìlktelėti (smìlkt, smélktelėti, nusmel̃kti)

1. staiga pajusti nerimą: Juzai taip ir smelktelėjo per širdį nuo šito vardo. Karusiotė! J.Balt. Smìlktelėjo jam par šìrdį: ar tas vaikas nebus tas pats, kurį liepė nužudyt (ps.) Pn. Tik smilkt per šìrdį nùsmelkė, kai išgirdau žinią Mrj. Man kad nùsmelkė par šìrdį: nė piniginės, nė pinigų! Mžš.

2. staiga kilti, pasireikšti kokiam jausmui: Par širdį nusmelkė kažkoks neramus jausmas Rs. Nujautimas tik smilkt man per širdį J.Balt.

per šìrdį vérti labai skaudinti, jaudinti: Vis tiek apsirėkiau: tos motinos balsas par šìrdį vẽria Šmk. (kieno)

platì širdìs; plačiõs širdiẽs apie geraširdį, dosnų: Motinos širdìs oi platì vaikams! Krš. Vyrų plãčios šìrdes, didelės akės, daug nora apžioti Krš. Pundzius – plačios širdies žmogus J.Dov. po širdiẽs (po šìrdžiai) (plg. rus. пo cepдцy)

1. patinkamas: Aš negaliu tokio vaikio gauti, koks munie po širdiẽs Jdr. Nėr man tokios po šìrdžiai, tai nenoriu suvisu [vesti] Ad. Man ir ana ne po šìrdžiai Ob. Kad po širdies mergelė, daryk greitai veseliją (d.) Nm. Vystelis ankštas, žiedužis mažas, nėr po širdiẽs bernelis LB49. O jeigu ir turtais paskendusios būtų... kaip ne po širdies – niekas nemalonu Žem.

2. palankiai, sėkmingai: [Turtingam] visi daiktai po širdies jo sekėsi BPII194.

po širdimì palį̃sti prisimeilinti, patikti: Dar viena mokėjo palį̃st po mano šìrdžia Jrb.

prasrūdytą širdį turėti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.

prie širdiẽs patinkamas: Ji man patinka. Ji man prie širdies P.Vaičiūn. Marti mun pri širdiẽs, žentelis – ne pri širdiẽs Vkš. Mergaitės gi ne berniukai: močiai prie širdiẽs Mžš. Tas mažasis vaikas mun labiausiai pri širdiẽs y[ra] Varn. Aš iš visos Lietuvos neišsirenku mergos, katri būtų man prie širdiẽs DrskD59. Tau tai sodyba visą laiką buvo prie širdies J.Avyž. Man šitas darbas prie širdiẽs Mrj. Man labai prie širdiẽs toks jo pasakymas Jnš. Tėvo amatas ne prie širdies sūneliui? J.Dov. Jai arčiau prie širdies arkliai, ir tiek rš. O mėsa vis prie širdiẽs arčiau Skr.

prie širdiẽs (prie šìrdžiai) eĩti (prieĩti) KBI55

1. Vkš būti mėgstamam, tikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Neĩta pri šìrdie ta meisa Dr. Kaip neįpili baltalo į putrą, ir neĩna pri širdiẽs Užv.

2. R416, MŽ562 jaudinti, veikti: Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Jokūbui tas priepuolis su pamokslu gan ejo prie širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba prie širdies nėjo LzP. Mylo tėvo žodeliai pri širdiẽs priẽjo Tv. Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP.

prie širdiẽs krìsti (lìpti, prilìpti, pripùlti) labai patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv. Tie balsai, rodos, limpa prie širdies! V.Kudir. Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas P.Cvir. Šarvas (pravardė) jam iš pirmų dienų nelipo prie širdies, o vėliau ir visai atgrasus pasidarė V.Bub. Mes negalim eiti į liaudį su tokia kalba, kuri jai nelimpa prie širdies J.Balč. Žodžiai nelimpa širdiesp, nemieli yra SPI377. Prilipai tu man prie širdies per šituos metelius kaip tikras sūnus rš. Patiko ir prie širdiẽs prilìpo Pšl. Paplaukiuo kalba jis, t. y. kas pripulna prie širdies, kas tinka J. Ar ir tau tas sumanymas pripuola prie širdies? LzP.

prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam, tikti: Žąsies meisa nèslenka pri širdiẽs: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.

rañką padė́jus ant (pridė́jus prie) širdiẽs nuoširdžiai, atvirai, sąžiningai: Padėję ranką ant širdies, paklauskime savęs V.Kudir. Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.

skaũdama širdimì sielvartaujant, jaudinantis: Skaudama širdžia išleido mane tą rudenį tėvai į Marijampolę V.Myk-Put. Skaudama širdimi guodėsi dėl šių užgriuvusių įvykių rš. (kieno)

skaudì širdìs labai liūdna: Teip mums jau tikrai skaudì širdìs paliko Eig. Žinai, motinai širdìs skaudì yra Žeml. Dukrele jaunoji, ar tavo skaudi jaunos širdelė? TŽI306.

smūtnióji širdẽlė; LBŽ auskarėliai (Dicentra spectabilis).

sugùrintą šìrdį turė́ti būti apimtam gailesčio, susigraudinusiam: Jei tiektai būtumbei nobažnumi, o širdį turėtumbei labai sugùrintą, gali jį apregėt DP36. (kieno)

stačià širdìs apie piktą, priešingai nusistačiusį: Širdìs stačià buvo J.
2. apie išdidų: Stati širdis ir už didį savi turėjimas menko žmogaus yra labai bjauriu daiktu I. (kieno)
storà širdìs apie nejautrų: Širdis jų stora yra kaip taukai BPs119,69. su ãtbula (su ãtkala, su ãtkara) širdimì nenoromis: Važiuoju į savanorius, bet su ãtbula šìrdžia Šts. Su ãtkala šìrdžia duodu, t. y. nenorėdamas, supykęs JI124. Su ãtkara širdimì dirbsiu, kad neišleisi JI125.

su lengvà širdimì nejaučiant apmaudo: Reik anuos pabaust su meile ir su lengva širdžia, o ne su rūstybe brš.

[su] sunkià (apsuñkinta) širdimì nusiminęs, prislėgtas: Su sunkia širdimi keliavo Elzė pas Mineikienę Pt. Sunkià šìrdžia važiavau nuo savo kiemo Plšk. Taipo širdyje mislydama motina, norint ir su apsunkinta širdžia, nuėjo brš.

su káršta širdimì labai skubiai: Lekia su káršta šìrdžia Žl. (kieno)

sunkì širdìs; sunkiõs širdiẽs apie nepaveikiamą, nenorintį susimąstyti: Sunkì jų (vaikelių) širdẽlė bus, kad svetimi mokins JD1186. Ik koleig būsite širdès teip suñkios, kodrinag mylite niekniekes DP96. su prìslėgta (su prislė́gta NdŽ) širdimì nusiminęs.

su skaũdama (skaũdančia, suskaũdusia) širdimì sielvartaujant: Kalbėjo su skaũdama širdimì DŽ. Pirmą savo vyrą buvau tokį bjauražmogį gavusi, kad už antro su skaũdančia šìrdžia beičio Brs. Čionai galbūt puiku, jei žmogus ateina su nesuskaudusia širdim Mš.

su stačià širdimì labai piktas, įpykęs: Atlėkė jau su tokia stačià šìrdžia, primanytų – užmuštų mane! Jz.

su sudaužýta širdimì nusiminęs, pažemintas: Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi brš.

su sujùdusia širdimì susijaudinęs: Taip kalbėjo su sujùdusia širdimì KI42.

su sukùlta širdimì nuolankus, nusižeminęs: Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia brš.

su užáušusia širdimì bejausmis, abejingas: Žmogus neapsileidėlis, ne su užaušusia tautiška širdimi Vaižg. (kieno)

šaltà širdìs apie abejingą, bejausmį: Argi likimas nenustos širdies man jaudinti šaltos? S.Nėr. Reikia jūsų šaltoms širdims tautiškos ugnelės rš. šáltą šìrdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.

šal̃tis pérėjo per šìrdį išsigando: Šaltis par šìrdį párejo Varn.

šìrdį aĩtrinti žadinti sielvartą, širdgėlą: Neverta tokiomis mintimis aitrinti širdies. Gana ir kūno žaizdų J.Avyž.

širdìs akmenė́ja (suakmenė́jo, užakmenė́jo) K.Būg darosi nejautrus, šiurkštus: Daug turinčio širdis suakmenėjusi KrvP(Lž). Akmenė́jo, kol užakmenė́jo jo širdìs JI9.

širdìs al̃psta (apal̃po, álpėja, alpúoja A.Baran)

1. apima didelis malonumas, pasitenkinimas (kai kas nors labai patinka): Išgirdo gražį grajijimą: grajija, ka ano širdìs al̃psta Žr. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdìs al̃psta Akm. Į Jonį veizant, mun širdìs al̃psta Vkš. Aš pamatau, mun širdìs al̃psta – neik nu šalies Kv. Širdis alpo nuo meilių jaunikio žodžių K.Bor.

2. Vkš, Sd labai norisi: Širdis alpsta miego Žem. Saulelė lenda, kelsi – širdìs al̃ps, kaip miego norėsi Všv. Eik gulti – álpės širdẽlė, ka reiks kelti Grg.

3. A.Baran silpna, negera darosi: Man niežas buvo, labai niežėjo: draskysiu, trysiu – širdìs al̃psta Erž. Šieną grėbant širdìs álpėjo – taip buvo karšta Vkš. Neišgėriau pusę stiklo – akys margsta, širdis alpsta Kdl. Ilsta man rankelės nuog sunkių darbelių, alpsta man širdelė nuog rūstų žodelių LTR(Mrk). Kad ji klaupė prie altoriaus, mano širdis alpo KlpD2. Parstovėjom kojeles, skauda galvelė, al̃psta širdẽlė JR44. Iš didelio skausmo apal̃po širdìs Dkš.

širdiẽs ankštìs NdŽ rūpestis.

širdiẽs antlaužaĩs LKKVI75 labai nenoromis, purtantis, prisiverčiant.

šìrdį ardýti kankinti: Tik neverkie, jaunulėle, neardyk širdelės LTR(Jnk).

šìrdį suáudrinti sujaudinti: Tik veltui suaudrinsi savo širdelę V.Krėv.

širdìs áuga ima džiaugsmas: Petronėlės net augo širdis; mąstė – tat vis dėl manęs daro Žem.

šìrdį áuklinti labai pykti: Anys seniai in mus áuklina šìrdį Arm.

šìrdį áušyti (išáušinti) slopinti įkarštį: Daugel sviete yra mokslo sugadinto. Galvą temdžia, šìrdį áušo ir gaišina dūšią BM453(A.Baran). Švelniems jausmams širdyje neliko vietos – siaubas ir beviltiškumas išaušino tavo širdį rš.

širdìs atáušo (nuáušo) praėjo įkarštis, nurimo jausmai: Širdis ataušo ir nebesušilo, ir dainų dvasia kažin kur pasidėjo A.Baran. Nuáušo širdìs mano, nemalonėjas jau JIII98. Matė nusiaubė smertį savo dukros, t. y. nutautė, numaudė, nuáušo širdis jos J.

šìrdį badýti skaudinti, žeisti, užgauti: Tokie žodžiai tik šìrdį bãdo Krš. Kaip peiliais pradėjo badyti man tie iškalbinėjimai širdį J.Bil.

širdìs brãška; B ima sielvartas.

širdiẽs brū́kšteklė malonus asmuo, simpatija: Širdiẽs tu muno brū́kštekle, kumet vedu besusitiksiav? Dr. Širdiẽs brū́kšteklė tavo antai pareina Dr.

širdìs atbùko nusibodo, įgriso: Ir širdìs yra atbùkusi nu tų kningų skaitymo Plt.

šìrdį čiū̃poti jaudinti: Baisūs man abejojimai, dūmojimai širdį smarkiai čiūpoja KN43.

šìrdį dáigyti kelti rūpestį: Lobiai, kolei juos turi ..., erškėčiais yra, kurie šìrdį tavą dáigo ir žeidžia DP101.

šìrdį dalìnti atjausti: Tėvas nepatenkintas, o motina visiems širdį dalina rš. Dainom savo širdį kitiems dalinau, kol jos man pristigo pačiam rš.

širdiẽs damà DŽ mylimoji: Klauptis prieš savo širdies damą, glaudžiant ranką prie širdies, riterių epochoje buvo tolygu pareikšti jai simpatiją rš.

šìrdį atidarýti atvirai, nuoširdžiai išsipasakoti: Tau tik vienai nebijau savo širdies atidaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair.

šìrdį uždarýti būti negailestingam, neatjausti: Kursai turėtų šio svieto lobį ir regėtų brolį savo reikalingą ir uždarytų širdį savo nuog jo, kaip gali meilė Dievo pasilaikyti jamimpi? VlnE85.

širdyjè užsidarýti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu, gilintis tik į savo mintis: Užsidarė širdyje savo P.

šìrdį įdaũžti įskaudinti, įžeisti: Žodžiu tu savo įdaužei labai man širdį tankiai PG.

šìrdį sudaũžti būti nusiminusiam: Jis mano širdį palinksmino, kaip ji sudaužta vaitojo Ns1857,4. Diena pagalbos aušta, išgis širdis sudaužta brš.

širdiẽs uždavìmas (uždevìmas) įskaudinimas, įžeidimas: Subarsi – bus tik širdiẽs uždavìmas Pbs. Be širdiẽs uždevìmo ana negalia apseiti: patelža, ka akės plinka Rdn.

širdìs dẽga (įsìdegė, užsìdegė)

1. ima pyktis, siutas, apmaudas: Muno širdìs yra dẽganti – ar ans mune, ar aš aną užmušiu Dr. Negaliu į pijoką nė paveizėti, tujau mun širdìs pradeda dègti Vkš. Užsìdegė širdìs, ir pasakiau tiesą į akis Šts. Kai pamatai skriaudžiamą žmogų, tai širdìs užsìdega Rmš.

2. BPI404, DP189 apima susijaudinimas, sukyla jausmai: Kai pamatau oblių, pjūklą – traukia, ka širdìs degtè dẽga Bt. Mano širdis degčia dega LTR(Klvr). Širdìs dideliai dẽga Šts. Er nedegė širdys mūsų, kada kalbėjo su mumis ant kelio? VlnE69. Iš tos gailystos insìdegė širdìs Klt. Tavo kalbų klausanties, širdìs nenoroms įsìdega Vkš.

širdìs ìšdegė nurimo jausmai: Širdis jau išdegė, plaukai pražilo V.Kudir.

širdìs pérdegė

1. praėjo pyktis: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus rš.

2. NdŽ praėjo įkarštis, nurimo jausmai.

šìrdį uždègti sužadinti jausmus, troškimus: Nors nepažįstama esi pana, užudegi mano širdį savo maloningu veidu BsMtII105(Sv). Ne laužus, bet širdis uždekime savo rš.

šìrdį dẽginti labai veikti, skaudinti: Neišraunama, neišplėšiama neužgesinamu aitrumu degino širdį Vinciūnė J.Balt. Bet kur buvęs, kur nebuvęs, vėl apmaudas užlieja, degina širdį J.Avyž. Jos širdį degina Tėvynės ilgesys sp. Ta pati meilė, kuri taip labai dẽgina Tamstos šìrdį, ir munie įkvėpė žemiaus surašytąsias ailas LTI549(Jn). Kremta siela jį ir it raudona gelžis degina jo širdį S.Dauk. Širdį ir kūną bjauriais ir gėdiškais pageidimais degina SPII50.

šìrdį atideñgti atvirai išsipasakoti: Išdėsto visas savo idėjas, atidengia savo širdį ir dūšią... Žem.

šìrdį dė́ti (įdė́ti, sudė́ti) rodyti daug nuoširdumo, meilės, labai rūpintis: Ponia Rainakienė jau seniai buvo išmokusi į santykius su vyrais nebedėt širdies V.Myk-Put. Jūs per daug širdies įdedate į savo darbą J.Gruš. Kiek naktų be miego prie žvakės prarymojau! Kiek širdies į ją (knygą) sudėjau! J.Marcin. Į vaiką visą šìrdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.

širdyjè išdė́ti saugoti, įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,11. Sena giesmė apie septynis žodžius ..., kurius kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.

šìrdį padė́ti

1. labai mylėti: Tos visa doma į jį atkreipta, akys ir širdis padėta Žem.

2. nusikamuoti: Šìrdį padė́si, kol prisiprašysi – pati pasidirbu Krš.

šìrdis sudė́ti susituokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.

šìrdį nudíegė pasidarė neramu: Sužinojau, kad atvažiavai, ir nùdiegė šìrdį Aln.

šìrdį sudíegė pasidarė gaila, skaudu: Jo žodžiuose buvo tiek sielvarto, jog Ignotui sudiegė širdį rš.

širdyjè išdìldyti užmaršinti: Rūstos dienos neišdildė dar jų širdė[je] praėjusių laimingų laikų S.Dauk.

šìrdį dìlginti (dìlgyti, sudìlginti, sudìlgyti) graudinti, jaudinti: Jaučiu aš, kad širdį kažkas dilgina, ir ašaros man iš akių pasipylė J.Balt. Jau tokia nelaimė žėdnam šìrdį dìlgė BM445(Kp). Ir namų pasiilgimas sudilgino jo širdelę rš. Kažkas skaudžiai sudilgė jos širdį rš.

širdyjè dilgsė́ti (dingė́ti, dingsóti) kilti nuojautai: O man visu keliu širdỹ dilgsė́jo, kad negerai, negerai pasbaigs Dbk. Dingė́jo širdỹ mano, kad taip bus, t. y. prijautė JI328. Dingsójo man širdỹ, kad taip taps, bus JI329.

širdyjè išdìlti palengva užsimiršti: Palengvėle išdilo jos širdyje tėvynės atminimas J.Jabl. Goda jų širdė[je] buvo išdilusi S.Dauk.

širdìs diržė́ja (sudir̃žo) darosi nejautrus, abejingas: Jų širdys diržėjo, žvėrėjo rš. Sudiržo jos širdis, nebejaučia nei gailesčio, nei pykčio, neapykantos, meilės rš.

[sàvo] šìrdį dovanóti (padovanóti) pamilti: Ko linki man ta spalva? – Kad jai savo širdį dovanotum Pt. Jis dabar iš dėkingystės savo širdį bei ranką padovanojo LC1879,29.

šìrdį draskýti (padraskýti, sudraskýti, drė̃ksti) labai skaudinti, kankinti, suteikti sielvarto: Eik lauk, žmonims nedraskýk širdiẽs Krš. Apmaudas ir graudumas širdį jam draskė Žem. Sopulys dresk širdį mano SGI88. Tik šìrdį padrãsko vaikas ir išvažiuo[ja] Erž. Kam ji jam galvą suplėšiusi, širdį sudraskiusi... Žem. Maži vaikai skreitą (žiurstą Plut) drãsko, dideli – šìrdį Lkv, Ub. Jaunas drãsko skraitą, o suaugęs – šìrdį Trg.

širdìs drẽba (sudrebė́jo)

1. apima didelė baimė: Ne vienai mergai širdìs drẽba, kap atvažiuoja jos išimdyt Rod. Širdìs drẽba, kojos linksta – po perkūnais tokis darbas! Brb. Atminė brolių kalbas, akys žaibavo, skruostai kaito, širdis sudrebėjo Žem.

2. kyla didelis neramumas, susijaudinimas: Jau aš per veseilią mačiau [, kad nebus gerai] – net mano širdìs drebė́jo, kap jy ej[o] už jo Pv. Pamatau aš jį girtą – net širdìs drẽba Mžš. Tai mano, tai mano širdelė dreba, ko mano mielasiai su kita klega LTR(Grv). Jos širdelė sudrebėjo, ir netrukus ten inėjo, rausta rūtų vainikėlis (d.) Žl. Ar tau širdìs nesùdreba, kad tokius javus ari?! Grd. Širdis dreba apmaudu, matant tokį baisų mūsų apjakimą Žem. Išvydus Tamstos rankutės raštą, man tuoj akys nušvinta, širdelė sudreba, visam tampa smagiaus APhVIII22(A.Baran).

širdìs nudrìbo [lig kulnų̃] pasidarė nemalonu: Kai pasakė, kad ženijas Oną, tai man širdìs lig kulnų̃ nudrìbo Slm. Man žiūrint an juos, širdìs nudrìbus – gyvena kaip galvijai Ėr. Bet čia atsiminė du pūru sėmenų, prižadėtų pasėti, ir širdis nudribo LzP.

širdìs apdrỹko

1. pasidarė negera, šleikštu: Nu medaus munie ir širdìs apdrỹko KlvrŽ.

2. pasidarė nemalonu, atsipyko: Skaito, skaito, i širdìs apdrỹksta KlvrŽ.

širdìs drùmstelėjo kiek susijaudino, susierzino: Širdìs mano drùmstelėjo ir atsileido, t. y. supykęs atsileidau JI353.

širdiẽs sudrumstìmas susijaudinimas: Sudrumstimas, sujudimas širdies SD165.

šìrdį uždrū́tinti; BB2Moz4,21 padaryti nejautrų, abejingą: Neuždrūtinkit širdžių savų PK247.

širdyjè dunksė́ti būti nuolat prisimenamam: Dùnksi man širdỹ žodis anos JI366.

šìrdį dúoti (pridúoti) reikšti meilės jausmus: Davei rankelę, dúok ir širdẽlę; būsiv mudu draugalėliu JV33. Jis su tavim kalba, tau šìrdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda (d.) Vrn.

šìrdį atidúoti

1. Vkš ką tik įmanoma padaryti, kad kitam būtų geriau: Jau teip aš ją myliu, pagatava šìrdį atidúot Erž. Mylėdama mus, įmano širdį atiduoti! Žem. Ta moterė atidúoda šìrdį, tamsta nebijok, pirk Krč. Kai geras – šìrdį atidúotų, kai supyksta – į šikną įkąstų Vlkv.

2. išsižadėti žmoniškumo, orumo: Tai gobštus žmogus: gatavas už pinigą šìrdį atidúot Rm. Gatavas tau širdį atiduoti, bet ne skatiką KrvP(Nmn).

šìrdį uždúoti Gs, Erž, Skdv, Šv, End, Vkš, Pg, Ds įskaudinti, įžeisti: Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Marčios pasakymas, matau, tau šìrdį ùždavė Vb. Kaipgi neverksi, kad šìrdį ažùdavė Užp. Ale Paulina teip šìrdį ažùdavė, kad parnakt miegot negalėjau Str. Tu kasdien man uždúodi šìrdį, kaip aš galiu ilgiau kęst?! Rm. Nesu širdiẽs uždẽvusi nė vienam, i tamstai neuždúosu Pvn. Tai dar̃ dovanok, mylimas tėveli, gal kada ir labai nepatikom, širdẽlę ùždavėm Mrs.

šìrdį (širdyjè) dùria neramu, graudu: Širdỹ kaip ir dùria – turì atvažiuot Aln. Mun šìrdį dùra, ka ans mirs Šts. Šìrdį dùria, kai pažiūriu in obeles: abu sodinom, o dieduko jau nebėr Aln.

šìrdìs atsidū́rė kulnysè labai išsigando: Išsigandau – širdìs net kulnysè atsidū́rė Sk.

šìrdį džiovìnti (išdžiovénti) kelti nerimą, ilgesį, kankinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina? LTR(Ds). O svajonės tos širdį džiovino V.Krėv. Kai papuoliau neščėslyvui dūkui, išdžioveno mano širdį kai liepą LTR(Rš).

širdìs džiū́sta (sudžiū́vo) nyksta, silpsta nuo kentėjimo: Be tėvynės širdìs džiū́sta Ppr. Džiū́sta vysta širdužė̃lė kaĩp lanko[je] šienelis JD903. Suvyto rūtelės man rankoj beturint, sudžiūvo širdelė ant tavęs bežiūrint (d.) Nj. Rankos jiemus nupuls, ir visos širdys džius DP14.

šìrdį ė́da skaudu: Tėvas piktas – man šìrdį ė́da Aln. Sūnus sirgo, šìrdį ė́dė Aln.

širdžių̃ ėdìkas viliotojas: Kaune jis buvo žinomas kaip vienas iš įžymiausių širdžių ėdikų T.Tilv. Ji pasidarė diduomenės širdžių ėdikė, demoniška suvedžiotoja, aistringa nuotykių ieškotoja sp.

širdiẽs apėjìmas

1. silpnumas: Prieš visokeriopas vidurių ligas bei negales, širdies apėjimą LC1889,22.

2. susierzinimas: Jis tokiu piktumu kalba iš širdiẽs apėjìmo Gs.

širdìs apė̃jo

1. pasidarė bloga, silpna: Ka davė į pilvą, ir širdìs apẽjo Slnt. Muno širdìs apẽjo, ir aš nukritau musintais į skruzdyną Als. Jau tatai tretį kartą mun apeĩna širdìs, ir galva teip apsisuka, suūža, nė akimis negal bematyti Plt.

2. Kpč pasidarė skaudu: Širdìs apẽjo motynai nu tokių žodžių Krš. Širdìs apẽjo, negaliu liauties Grd. Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdìs apẽjo Krž. Apeĩna širdìs, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

širdìs apė̃jo kraujaĩs pasidarė nepaprastai skaudu, apmaudu: Man net širdìs kraujaĩs apeĩna, kai jis teip šneka Pc.

širdìs atė̃jo į viẽtą praėjo išgąstis: Dar aš turiu palaukt, dar mano širdìs turia ateĩt į viẽtą Skr.

širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.

šìrdį apeĩti

1. pasidaryti pikta: Kitą sykį žmogui ir šìrdį apeĩna, o turi tylėt, ir gana Rs. Man taip tukt ir apė̃jo šìrdį Dl.

2. apimti gailesčiui: Kai pamačiau vaiką mušant, mun šìrdį apẽjo Šauk.

3. užgauti, įžeisti: Su tokia kalba ans mun tik šìrdį apẽjo Varn.

šìrdį ė́sti (apė́sti, daė́sti, įė́sti, išė́sti [su duobelè, su kraujaĩs, urvaĩs], paė́sti [kruvinaĩ, lig kraũjo], pérėsti, prisiė́sti, susiė́sti, užė́sti)

1. įkyriai, nepakeliamai kankinti, varginti, graužti: Iš vaikų dartės nieko gera, tik šìrdį ė́da Drsk. Ė́da šìrdį ir galvą tus vaikas, kap jis be manę gyvens Drsk. Ė́sk muno šìrdį kaip kirmgriauža koks! Ms. Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Graužas šìrdį ė́da Vlkv. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. Jau vargai ir šìrdį apė́dė Rod. Razkurdau viena ugnį, sėdžiu ir verkiu: anas tep man šìrdį išė́dė LKKXIII136(Grv). Rupūžė ta, kaip ana šìrdį yra išė́dusi! Rdn. Ana mun šìrdį yra išė́dusi urvaĩs KlvrŽ. Šìrdį išė́dė su kraujaĩs tie rūpesniai Šts. Šìrdį su kraujaĩs išė́da ligoniuo, kad garai, dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts. Barniai mun šìrdį su duobelè išė́dė Šts. O, daug širdiẽs prisiė́džiau, būdama su savo vyru Rod. Verčiau būčiau nebegrįžęs namo... Širdį tik susiėdžiau parėjęs, ir gana Žem.

2. įgristi, įsipykti, įkyrėti: Širdį ėstinai ė́da tie pasiutėliai, pats matai, kaip siunta Krš. Širdìs buvo įė́sta, nekenčiau [anytos] Grd. Daė́dė jau jis man šìrdį Azr. Ji visur kišasi, visiems apėda širdį Žem. Tu mun šìrdį paė́dei su savo kalbomis Vlkv. Sūnus tėvui įsipiktino – širdį paėdė tėvui M.Unt. Tas valkiojimos naktims paė́dė mun šìrdį Krš. Tu man lig kraũjo šìrdį paė́dei! Lk. Tu mun širdį jau kruvinai paėdei Vkš. Priseis dvasna ir tam svieto ėdžiai – visims jau šìrdį paė́dė Užv. Kaip šìrdį gerai paė́dė, ir nekenčia Skr. Ėgu jis numirs – teip šìrdį parė́dė – man nė ašara neišeis Mžš. Ka mun taip paė́dė šìrdį ta senatvė! Lk. Gyvenam pri miško, pri, šernai širdį paėdė Rdn. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Párėdė [sūnus] motinai šìrdį, ir lėkė prašyti, kad į karūmenę paimtų Krš. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė šìrdį kaip kirmys kokios JD43. Ažė́dė ana man šìrdį, ažė́dė Ds.

šìrdį suė́sti

1. patraukus, suviliojus išsekinti jausmus: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.

2. sugadinti nuotaiką, sudrumsti ramybę: Suė́dė šìrdį ant visados Rs.

šìrdį gadìnti erzinti, dirginti: Kam mergeles masini, anų širdį gadini?! d. Neturiu vilties ją apsiženyti, nenoriu nė jos širdelės gadinti Žem.

šìrdį pagadìnti moraliai susmukdyti: Dvare daugel papiktinimų, kurie pagadina širdį Tat. Širdes junso pagadino paleisti geidimai brš.

širdìs nusigañdo prasta savijauta, negẽra: Man vis toki širdìs nusigañdus LKKVII190(Krs).

šìrdį atgáuti nusiraminti: O šeimininkė pririšta prie vietos, prirakinta ligi grabo lentos, ir nei algos, nei gero žodžio širdžiai atgauti J.Balt. Teip nesmagu, nėr kur širdiẽs atgáut Ėr.

širdìs atsigãvo praėjo išgąstis: Mano širdis atsigavo Žem. Širdžiai atsigavus, Liudvikas suvokė atsiradęs prie raudonojo namo rš.

šìrdį užgáuti įskaudinti, įžeisti: Tu tik pamislyk, kaip ana tokiais žodžiais muno šìrdį užgãvo Kv. Vaikas tik šìrdį užgáuna, nepadeda ma[n] Erž. Tik tu girdėsi, mergele mano, žodelius rūstaujančius, širdelę užgaunančius LTR(Plv).

šìrdį géldinti (gélti, sugélti, gìldinti, įgìldinti, sugìldinti, gìldyti KlvrŽ, sugìldyti) Als

1. teikti sielvartą, širdgėlą: O tų kalbų visokių… – širdį tik gildo Žem. Aš tik nenorėjau tau nieko sakyti, nenorėjau širdies geldinti I.Simon. Aš tavo širdį geldinsiu, tau gailestį darysiu KlpD77. Eik lauko, negìldyk žmonims širdiẽs DūnŽ. Negìldyk mano širdiẽs, t. y. neskudink, kad skaudėtum JI431. Neerzink vaiko, negìldyk jam širdiẽs savo saldainiais Up. Negìldink mun širdiẽs be reikalo Vkš. Juozapui tokia netikėta nelaimė labai sugildė širdį Žem. Tamstos tylėjimas man širdį sugėlė A.Baran. Visu, kas sodiečių širdis gėlė, mokėjo sielotis ypač Jokūbas Vaižg. Ilgesys jai šìrdį gẽlia BŽ106. Kiek įgildins savo tėvų ir giminių širdis, kiek motinai bus ašarų Vaižg. Gyvnašlumas širdą gildė S.Dauk. Tas atsiėjimas kryžokams sugildė širdį S.Dauk.

2. sužadinti jausmus: Sugìldė šìrdį mergaitei ir pametė Sml.

šìrdį (širdìs) gẽlia (pérgėlė, sugė́lė, užsigė́lė, sugìlo)

1. labai neramu, skaudu, kankina sielvartas: Gėlė širdys, veizint į dūmus savo kaimų, kurias kryžeiviai be meilės gruzdino ugnimis S.Dauk. Į ją žiūrint, šìrdį gẽlia Rs. Jeigu tik sūnus nepareina, mun širdìs taip i gẽla Vkš. Mišką iškirto, tai net šìrdį gẽlia, kaip bauža matos Ds. Mun širdìs gẽla, kaip sakyte sako, kad nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Kad tau tep dantis geltų, kap man šìrdį gẽlia! Mrk. Skauda galvužėlė, gẽlia širdužė̃lė, negaliu pastovėti JV261. Dar vis netikėjau. Bet dabar, kai jau paminėjo Vilnių, taip ir sugilo širdį I.Simon. Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Sugìlo širdìs ir ano, kaip išgirdo merges dainiuojant Užv. Sužinojau, kad atvažiuoji – sugė́lė šìrdį Aln. Taip ant karto širdìs sugìlo – būs negerai Vkš. Mun širdìs sugìlo, kad nepaema vyro dėl karvės slėptos Šts. Motinos širdis sugelta dieną naktį maudžia S.Nėr. Užsigéls širdìs, kad pajus sūnų žuvusį Šts. Jau šìrdį pérgėlė [dėl sūnaus mirties] Aln. Nė biškelio vyras mun nebrūpa, seniai jau muno širdìs gė́lė ir pérgėlė Vkš.

2. ima pavydas: Ans mato, ka piningą gražį emi, širdìs i gẽla End.

3. labai norisi: I Ruiniuo širdìs gẽla ten įlįsti Trk.

širdiẽs gėlìmas sielvartas, širdgėla: Tu dar mun didesnę baimę ir širdiẽs gė́limą darei, su savo akimis į muni rodydamas, nekaip kad šunų skalijimai aplinkui kadagyną buvo girdėti PP38.

širdiẽs glėbỹs mylimas asmuo: Tai mano širdiẽs glėbỹs Lnkv.

šìrdį paglem̃žti patraukti, palenkti: Prie kiekvieno sugebėjo prilįsti, prisimeilinti, gerą širdelę parodyti ir kitų širdis paglemžti Žem.

šìrdį glóstyti (nuglóstyti, paglóstyti) Krš būti maloniam, teikti malonumą: Prisišokusi iki valios, atmins tetos vestuves, – juokėsi Drūktenis, o Kembrio pagyrimai širdį jam glostė Žem. Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! A.Baran. Ir taip jau mokėdavo jis širdį nuglostyti, kad ir juoda duona saldėjo jo rankose, ir kietas patalas nebebuvo kietas J.Balt. Vaikų dovanos paglósto motinos šìrdį Jnš.

šìrdį gnáibyti (sugnýbti)

1. jaudinti, kelti nerimą: Man pačiam kartais kažkas gnaibo širdį, tik tiek, kad aš nemoku verkti rš. Kažin kas ir jam širdį gnaibė LzP. Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Jam ilgesys širdį lyg replėmis gnaibo rš.

2. būti nemaloniam, skaudinti: Geri žodžiai glosto šìrdį, prasti gnáibo Krš.

šìrdį gniáužti kelti nerimą, varginti: Motinos širdį kas kartas didžiau skausmas gniaužė Žem. Nusiminimas gniaužia mano širdį V.Kudir. Širdį gniaužė bauginanti slėga, tartum negando nujautimas rš.

širdiẽs graužìmas (graũžas, susigraužìmas) sielvartas, širdgėla: Ar tai ne širdiẽs graužìmas tokis pasileidęs vaikas! Nmn. Kai motina sužinos, tai bus širdiẽs graužìmo Lp. Ne tas smagumas darbą dirbti, kaip tas širdies graužimas Rt. Blogi vaikai tai visą amžių būna širdies graužas Gs. Iš širdiẽs susigraužìmo jis ir mirė Gs.

šìrdį gráužti (pagráužti Ig, sugráužti, griáužti, pagriáužti, pérgriaužti, sugriáužti) kankinti, neduoti ramybės: Tai širdį kremta, graužia R416, MŽ562. Kas tau šìrdį gráuža, motynel? Pvn. Man to vaiko liga šìrdį griáužia Slm. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia LTR(Vl). Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia (d.) Vrn. Mano širdį didi nerimastis griaužia V.Kudir. Tik vis graužė širdį mintis, kaip ten su namiškiais rš. Su lietuvišku užsispyrimu netruko vėl grįžti prie temos, kuri, matyti, graužė jam širdį Pt. Vilkas (pavardė) girdėjo tas kalbas, ir širdį kirminas kažkoks graužė P.Cvir. Kaip kokia kirmėlė šìrdį griáužia Grž. Išeitumi iš numų, geriau būtum visims – daba bengi mums šìrdį pagriáužti Vkš. Tu šìrdį pagráužei, ir tavo vis graužinys ir bučinys JI464. Tie vaikai pačią šìrdį párgriaužė Škt. Dykūnaičiai vaikai sugriáuža šìrdį tėvams Ggr. Atsipiktinai tu, tik šìrdį ma[no] sugráužei, nenoriu priimdyt tave LKKXIII136(Grv).

širdìs susigráužė išsikankino; rūpesčiai iškamavo: Ožio širdìs susigráužė, visos ožkos aną klausė JD1521.

širdiẽs griežìmas sielvartas, širdgėla: Su negerėliu žmogum (vyru) būtie tai tik širdiẽs griežìmas Rod.

širdìs griū̃na liūdnas nujautimas kamuoja: Jau bus kas, kol ma[no] širdis tep griūna TDrIV225(Pls).

širdìs nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls).

širdìs užgriùvo

1. pasidarė abejingas: Tep man užgriùvo širdìs, kad jau ir nesgailiu Mrc.

2. apėmė pyktis: Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdìs Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano rš. Širdis mat užgriuvo – su geru žodžiu dabar į jį neprieisi V.Krėv.

šìrdį užgriū́ti prislėgti, suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas rš.

šìrdį sugróbti

1. atgaivinti: Noru ką nors suėsti, ka šìrdį sugróbtų Lk.

2. versti vemti, pykinti: Kad sugróba šìrdį – reik dėti tabokmalę karštą pri širdies Šts.

širdìs sugrùbo rš pasidarė nejautrus, abejingas.

šìrdį apgul̃ti (užgul̃ti) suneraminti: Nuliūdimas apgulė jo širdį M.Valanč. Sunkus apmaudas užgulė širdį rš. Širdį užgulė neramumas rš.

šìrdį ùžgulė apėmė neramumas, sunkumas: Širdį man užgulė, Juza, o tu varai J.Balt.

širdìs į šìrdį vieningai, draugiškai (gyvena): Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Abi gi – kaip seserys tikros, širdis širdin visas tas dienas... O dabar? J.Balt.

šìrdį atimdinė́ti moraliai smukdyti: Nečystata, vynas, girtavimas žmogui širdį atimdinėja DP553.

šìrdį périmti sujaudinti: Tai buvo širdį parimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano šìrdį pérėmė KI646.

šìrdį sùėmė pasidarė sunku, neramu, skaudu: Suėmė širdį Juzai: negerai, kai šitaip, kai nežinai, kada sugrįši ir iš viso ar tu sugrįši J.Balt.

širdìs yrà ant dáikto ramu: Kap būsiu viena, tai ma[no] širdìs bùs in daĩkto Vrnv.

širdiẽs pajùdinimas (sujudìmas) susijaudinimas: Su širdies pajudinimu padėkavokime už geradėjystes Tat. Sudrumstimas, sujudimas širdies SD165. Jis širdiẽs sujudimè (geiduliams širdyje bedegant) tai padarė KII22.

širdis sujùdo (įsijùdino) susijaudino: Teip yra kietos širdys mūsų, jog teip dide ir neižbyloma meile neįjudinas DP508. Ir jų širdys drauge sujusdavo, ir jie verkdavo su anuom drauge Ns1838,3. Mano širdis yra ale teipo sujudusi Kel1881,73.

šìrdį įjùdinti (pajùdinti, sujùdinti) sujaudinti, paveikti: Tuo įjudintumbime širdis mūsų DP532. Tegul pajudina širdį tavo dūsavimai mano Tat. Širdį pajudinąs R202, MŽ268. Niekas jo šìrdį nepajùdina KII138. Bet širdį kietą vargiai pajudins, atgaivins Mair. Šitie sielvartai visų jos pažįstamų širdis ant gailesties sujudino Ns1842,2.

širdiẽs ìškrytis (ìšpuolis) didelis susijaudinimas, sielvartas: Širdiẽs ìšpuolis anai buvo didžiausis End. Širdiẽs ìškrytis įdavė anam puolimąją ligą Šts.

širdìs prikabìnti susitvardyti: Reikia ir širdìs prikabýt Dg.

širdìs kaĩp įpjautà (įpjáuta Krž) Dr labai neramu, skaudu: Širdìs kaĩp įpjautà: išeik dabar įnumiu, savo turėjęs Šv. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdìs kaĩp įpjautà [motinai] Rdn.

širdìs kaĩpsta

1. darosi silpna: Nu tokios smarvės mun širdìs kaĩpsta Slnt.

2. apima didelis malonumas: Kaĩpsta muno širdẽlė į ją pažiūrėjus Gršl.

širdìs kaĩsta

1. troškina: Laka šuo čystą [v]andinį, mat jam širdìs kaĩsta Šauk.

2. ima neramumas, rūpestis: Išejo munasis į miestelį, mun širdìs jau ir kaĩsta: pareis girtas ar nepareis Vkš. Tegul nekaista apei mani širdis tavo I.

širdìs apkaĩto (užkaĩto) apėmė pyktis: Joneliui širdis apkaito LzP. Taip širdìs užkaĩto, kad tik tik nepradėjau barties Up.

širdìs nukaĩto apėmė baimė: Nukaĩsta širdìs, kad toks baisus mirimas žadėtas Šts.

šìrdį kaĩtinti žadinti įkarštį, pakilią nuotaiką: Toks žmonių susidomėjimas ir džiaugsmas kaitino ir vadų širdis V.Myk-Put.

šìrdį apkálti (prikáltì) privilioti, sužavėti: Moteriška dideliai graži – visiems vaikiams papjūtis: pritraukia akis, prikala širdį, sumaišo galvą Žem. Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžioja paskui jį už nosies kaip tinkama Žem.

širdyjè įkálti padaryti nepamirštamą: Kiekvienas žodžio skiemenėlis, kiekvienas garsas, natelė, rodosi, man širdy įkalti Pt.

šìrdį apkamšýti (apsikamšýti) [pãkulomis] prisiversti: Marti buvo nu uošvių išbėgusi, ale apsikam̃šė šìrdį ir vėl sugrįžo Vkš. Apsìkamšyk šìrdį pãkuloms i gyvenk Ub. Srėbk šìrdį apkam̃šęs (neskanu) Šts.

širdiẽs kančià; H184, R, MŽ širdgėla, sielvartas.

šìrdį kapóti labai skaudinti: Josios žodžiai kapojo širdį rš.

šìrdį užkariáuti patraukti, palenkti: Mes, Jonai, rodos, pasikeitėm rolėm: man, jaunikiui, skirta užkariauti mergelės širdis, o tau, piršliui, tėvams meluoti apie mano palocių ir turtus Vaižg. Mūsų spauda turi užkariauti skaitytojų širdis sp.

širdìs (šìrdį, širdyjè) apkar̃to (pakar̃to, sukar̃to) apėmė nepasitenkinimas, nusivylimas: Ilgai vandravojant, ne vien kelias, bet ir širdis apkarsta rš. Kiti paukščiai gal apkartusioje širdyje pliovojo ant visos žvirblių giminės V.Kudir. Man, su tavimi begyvenant, širdẽlėj pakar̃to Š. Man širdìs apkar̃to nuo tavo žodžių Srv. Mėgumai to svieto kaip duona melo yra netikra, su žvirždais sumaišyta, mėgsta iž pradžios, bet tuojaus nuog jų sukarsta širdį labai SPII106.

šìrdį ką́sti skaudinti: Šìrdį kándąs žodis K.

širdìs káulėja (sukáulėjo, užkáulėjo) darosi abejingas, nejautrus: Širdìs tavo káulėjo, kol sukáulėjo, t. y. sukietėjo į kaulą JII56. Užšalusią ir užkaulėjusią turi širdį srš.

širdìs nèkelia nepriimtina, nepakeliama: Mano širdìs nèkelia dabot in alkaną žmogų Prng.

širdiẽs pakėlìmas atitrūkimas nuo kasdienybės, susikaupimas: Malda yra ne teip nasrų kaip širdes veikalas, tai yra pakėlimas širdies V. Dievop DP222.

šìrdį pakélti; širdimì pasikélti atitrūkti mintimis nuo kasdienybės, susikaupti: Ir grįžtame namo, palaidoję artimą savo, nekasdieniški, nuleistom galvom, bet pakeltom širdim J.Marcin. Ir tu pasikelk širdimi aukščiau visų tų bjaurių gyvenimo smulkmenų! Pt. Kuris nor melstis, tasai tur širdį ir dūmą nuog tų žemųjų ir žemės daiktų anump kalnęjump o aukštumjump pakelt DP619. O širdis jūsų aukštyniu pakelkit, idant galėtumbit išmanyt darbus PK218. Pakelkim širdis ir rankas savo Dievop danguje BBRd3,41.

šìrdį prikélti sujaudinti, suneraminti: Šìrdį piktumu tik prikélsi Dg.

širdìs kẽpa (kem̃pa, prìkepė) jaučia graužatį, sielvartą, rūpestį: Kẽpa ir kẽpa širdìs, jam išvažiavus Ds. Iš gailesčio širdìs kem̃pa JII80. Kempa širdis iš rūpesčio K.Būg. Argi mãža mano širdìs prìkepė, kai vaikas sirgo! Užp.

širdìs sùkepė (ùžkepė, užkepė́jo) [kraujù, kraujuosè, į ãkmenį] pasidarė tartum nejautrus dėl patirto didelio skausmo, pykčio, įžeidimo ir pan.: Kitam iš gailesčio širdìs ùžkepa Grš. Ùžkepė iš piktumo širdìs Vrn. Širdìs kraujù užkem̃pa nuog tokių išmetinėjimų Smn. Kai man sakė rūstų žodelį, tai mano širdẽlė užkepė́jo Prng. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk, tu bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210(Brt). Širdis baigia kraujuose sukepti rš. Mano širdis į akmenį sukepusi Žem.

širdìs kietė́ja (įkietė́jo, sukietė́jo, užkietė́jo, kíetinasi, apsikietãvo, užsikietãvo, užkíeto) darosi nejautrus, abejingas, nepalenkiamas, nepaveikiamas: Jos širdis džiūvo ir kietėjo dar labiau rš. O nuliūsk, kad jėgos mūs jaunystės tirpsta, kietinasi širdys ir mintys pranyksta J.Jan. Nu jau ir užkietė́jo jo širdìs prie pinigo, kad ir seseriai nelaimėje nepadeda Srv. Širdìs jos kietėte sukíetėjusi JII109. Bet jei puls ant kelio [žodis], tai yra ant širdų̃ įkietė́jusių kaip akmuo ..., tad ne stebuklas, jog naudos nė kokios notneša DP99. Piktas o užukietėtos širdies MP98. Tur kietą kaktą ir širdį apsikietavusią BPI247. Širdis faraono užkieto Ch2Moz7,13. Užsikietavo širdys tų žmonų (= žmonių) BtApD28,27.

šìrdį kíetinti (sukíetinti; Bb2Moz7,3, užkíetinti KII311; P, užkietauti, užkíetėdinti) daryti nejautrų, abejingą: Širdžių nekietinkit KN82. Kas žmonių širdį daugiaus užkietina S.Dauk. Faraonas užkietavo savo širdį ir šitą kartą BB2Moz8,32. Užkietysiu širdį jo, jog neišleis žmonių Ch2Moz4,21. Užkíetina jų šìrdis kaip uolą DP118. Jei balsą Dievo ižgirsite, tad neužkietinkite širdų̃ jūsų DP101. N’užkietinkite širdis jūsų, kaip įraudinime nusidavė CII647. O eš jo širdį užkietinsiu (paraštėje uždrūtinsiu), jeig jis žmones nepaleistų BB2Moz4,21. Užkietėdinsiu širdį jo MP80.

širdiẽs kietùmas (sukietė́jimas, užkietė́jimas, kietýbė; SPI250) nejautrumas, abejingumas: Nė ašaros nesuminkštins jo širdies kietumo rš. Askezė dažnai vedė į žmogaus širdies sukietėjimą rš. Užkietėjimas širdies ant gerų darbų S.Dauk. Pasmerkia kietumą širdès tavos, kuri teip stipriai yra užrakinta ant reikalo brolių ir artimųjų tavų DP178. Pasirodė ... bardamas jų širdies kietybę BPII45-46. Jėzus išrūgojo jiemus neištikėjimą jų ir užkietė́jimą širdų̃ DP225.

širdìs pakìlo apėmė gera nuotaika: Iš balso Jurga pažino Anuprą, širdis vėl pakilo K.Bor.

šìrdį apkim̃šti prisiversti: Apkim̃šęs šìrdį būk, kentėk Šts.

šìrdį pérkirsti labai sukrėsti, sujaudinti: Jis man šìrdį pérkirto tais žodžiais Pv.

širdìs (širdį Kp) kiùksi darosi bloga, šleikštu, ima vyma: Širdìs kiùksi, žiūrint į tokią nešvarą Upt.

širdžių̃ košẽlė pikčiurna: Geriau tu jo nekabink, čia širdžių̃ košẽlė Prng.

širdìs krãtosi darosi nemalonu: Veronei nuėjus linko širdis, tiko nauda ir gyvuliai, bet, žvilgterėjus į Tupikį, širdis kratėsi Žem. Protas skrūpstos, o širdìs krãtos nu pikto Šts. Muno širdìs krãtos nu tų kalbų Lkv.

širdìs kreñta (nukrìto) [į kulnìs] ima baimė: Kai pagalvoju, kas jam galia būt, širdis kreñta Rs. Girdu, kažkas pro duris laužas – širdìs taip mun į kulnìs ir nukrìto Vkš. O kai išgirdau kalbant, dėde Džiugai, tai širdis išvien nukrito į kulnis J.Avyž.

širdìs iškrìto labai išsigando, baiminosi: Baisiausiai nusigandau, širdìs iškrìto Šn. Jam širdìs iš baimės iškrìto BŽ131. Tas (sūnus) atvažiuoja ir išvažiuoja, o jai širdis vis iškritus ir iškritus Dg.

širdìs pakrìto pasidarė silpna praalkus: Taip širdìs pakrìto, nieko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: šìrdie pakrìtus būs gerai Kal. Širdìs pakriñta bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdìs yra pakrìtusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt.

šìrdys sukrìto labai sutarė: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.

šìrdį krim̃sti (pakrim̃sti); R416, MŽ562, SPI160 neduoti ramybės, jaudinti, kankinti: Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? Vnž. Tie sūnaus naktinėjimai mun šìrdį krimste krem̃ta Vkš. Tas muno pijokelis benga mun šìrdį pakrim̃sti Vkš. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą BPII304. Rūpestis širdį kremta. Bet malonus žodis palinksmina BBPat12,25. Geras liežuvis yra medis živato. Bet meluojąsis kremta širdį BBPat15,4.

šìrdį sukriùšinti sujaudinti, sugraudinti: Jam teip sukriùšino šìrdį, kad net balsu pradėjo raudot An. Dar ne kartą ir širdẽlę sukriùšys, sugraudins JV973.

širdìs krū́pčioja (krū́psi, krū́psta) ima baimė, neramumas: Širdis krūpčioja, į šitų katakombių tamsybę su žvakėmis įeinant Kel1863,22. Krūpčiojančia širdimi ji seka negirtiną elgesį brolio rš. Grigorijus pajuto, kaip krūpsi širdis rš. Krū́psta širdìs mano, kad kas nestotųs tenai JII259. Kai pasakė, kad mirė, širdìs pradėjo krū́pt, ir ėmiau raudot Antš.

širdiẽs pakrùtinimas; SD1 susijaudinimas: Ale prašau tavęs, su dideliu noru ir gyvu širdies pakrutinimu atsiduok aniems P.

širdiẽs sukrùtinimas jausmų kilimas: Pradžio[je] ateit vos tikt mislė, o dar paskiaus gėrėjimos ir pikti širdies sukrutinimai M.Valanč.

širdìs pasikrùtino buvo paveiktas, susijaudino: Nepasikrutino jo kieta širdis meilingais žodžiais Pron.

šìrdį krùtinti (pakrùtinti, sukrùtinti) veikti, jaudinti: [Reikia] tankiai krutinti savo širdį gailesiu P. Mano žodžiai ar pažadino bent vieną protą, ar sukrutino širdį? Žem. Visų tada širdys sukrutintos sudrebėjo iš džiaugsmo M.Valanč. Sukrùtinau moteriškių šìrdis Krš. Jei tais arba tiems padabniais žodžiais dar savo širdies nepakrutinai, atsidūksėk P.

×širdìs kūdė́ja

1. JII267 darosi bloga, negera: Širdìs mun kūdė́[ja], mun teip prastai daros Pln.

2. labai rūpi, džiugina: O pati širdìs kūdė́[ja], ka tik sakyčio daugiau KlvrŽ. Mun širdìs kūdė́[ja] veizant Žr.

šìrdį apkū́lęs (apsikū́lęs) prisivertęs: Dirbi žmogus šìrdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkū́lęs šìrdį i valgau Krtn. Juk jei kuri mergė šiek tiek [darbuojasi, klauso], šìrdį apkū́lęs[is] ir būk Gršl.

šìrdį nulaikýti susivaldyti: Širdiẽs negal nulaikýti, kad ima į karą vyrą paskutinį Šts.

šìrdį laimė́ti įgyti palankumą, patraukti: Ji buvo miela, simpatiška. Tuo savo paprastumu buvo laimėjusi mano širdį I.Simon.

šìrdį atlapóti atvirai išsipasakoti: Šitokiais laikais negalima niekam atlapoti širdies. Būk atsargi! J.Avyž.

šìrdį suláužyti nuvilti, suvarginti: Jis mane siuntė ..., idant širdis sulaužytas gydyčiau BPI34.

šìrdį paláužti (antláužti, parláužti, pérlaužti, pérsilaužti, praláužti, priláužti, užláužti)

1. paveikti, pakeisti: Tedėkoja Lydos valdovė, kad Dievo pirštas skyrė jai baigti karalienės Jadvygos darbą ir palaužti šio laukinio valdovo širdį V.Krėv. Neperlaužė širdies karaliaus ir tie stebuklai I. Šìrdį ir save pérsilauši ir svietui patiksi Dg. Gražumu ir kietą šìrdį paláuši Vlkv. Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši KrvP(Br).

2. prisiversti pamilti, mylėti, jausti palankumą: Aš nepaláužiau savo širdẽlės už bagoto bernelio JD129. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę? BsO215. Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę DvD103. Laužiau žagrelę ir pasagėlę, tik neperlaužiau savo širdelės LTR(Bgs). Aš neparláužiau savo širdẽlę už bagoto bernelio JV271. Kam mun tie senio turtai, kad aš negaliu pri ano širdiẽs priláužti Vkš. Jeigu kailis (išvaizda) nepatinka, širdiẽs nepryláuši Pvn. Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti Žem. Nepatiko, negalėjau širdiẽs užláužti pri tokio Rdn. Aš ant anos širdiẽs neužláužu End. Pirmiau ano nekenčiau, bet paskuo prigudau ir antláužiau šìrdį KlvrŽ. Negal nė antlaužti širdelės muno ant turtingos mergelės, ana papratusi valelė[je] būti D104.

3. priversti pamilti: Bet aš ją myliu ir tikiuosi jos širdelę palaužti A. Vien. Tik nepalaužė mano širdelę už didžturčio bernelio LTR(Grš).

4. prisiversti ką daryti: Paláužk šìrdį i paprašyk Krš. Šìrdį užláužęs nuejau Kal.

širdìs užláužia gali ką daryti, priimtina: Kam širdis užlaužia valgyti, tas lai valgai rš. Kopūstai puode gražiai atrodo, bet širdìs neužláužia Jnš. Neužláužia širdìs gert [vaistų]: kai tik prie burnos, rodos, eis lauka, i gana LKT152(Sk). Neužlaũš man širdìs teip daryti Žg.

šìrdį atléisti nuraminti: Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį rš.

šìrdį paléisti užpykti: Šìrdį paléidžia, užpyksta, ir daryk, ką nori Klvr.

širdìs atsiléido (atlė́go, atlýžo) J, Vkš praėjo pyktis, nusiramino: Kai gražiai imi prašyt, atsiléidžia kiekvieno širdìs Gs. Tai kurgi da dimbini, eik an tėvą ir pabučiuok ranką – atsileĩs jam širdìs Km. Ka par metus i blogai bus, ale ta (išleidžiamoji) diena ka geresnė, i atsiléidžia širdìs Mšk. Imčiau lyną, riščiau vyrą; atsiléido širdìs mano, jau aš ir pas vyrą JD1337. Pykstančio širdìs atlýžo J. Tėvo širdis vėl atlyžo Vaižg. Išsiplūdus ir išsiverkus iki valios, atlėgo širdis J.Avyž. Širdìs užpykus atlė́go Tr.

širdìs lyg įpjáuta labai neramu: Neramu, širdìs lyg įpjáuta Kdl.

širdìs lẽkia per gérklę (pro kãklą Šts) ima baimė: Aš neužmingu: širdìs lẽka pro kãklą iš tai baimei Dr. Sėda sau kaip ripkė ant pašalio, kaip ripkė rakando[je], o mun širdìs lẽka par ger̃klę Nv.

širdìs ìšlėkė

1. labai išsigando: Anam širdìs ìšlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo Šv. Kad persigandau, net širdìs ìšlėkė! Ds. Mun visa širdìs ìšlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.

2. labai susižavėjo, susijaudino: Ir širdìs ìšlėkė, kai pamačiau jį Ds.

širdìs išlė̃kusi (ant ko) labai rūpinasi: Mano širdìs an jo išlė̃kus, ė anas vis nesisaugoja Ml.

širdìs nùlėkė lig kẽlių labai pailso: Nebelėk, mano širdìs jau nulė̃kus lig kẽlių Slm.

šìrdžiai leñgva smagu: Jam lengviau esą širdžiai Žem.

širdìs palengvė́jo pasidarė ramiau: Nueina skiedrynan, parymoja ant pasvirnės, paverkia, kol širdis palengvėja, ir vėl grįžta pirkion V.Krėv. Po tų žodžių jos širdis kiek palengvėjusi J.Balč.

šìrdį paleñgvinti

1. pasiguosti: Benius panoro pasikalbėti su draugu, palengvinti širdį J.Avyž. Išsikalbėjęs ir palengvinęs širdį, Jurgis nuėjo sėti, o Petras akėjo toliau V.Myk-Put.

2. pasidaryti geriau, ramiau: Ateis rudenėlis, išeis mošytėlė, paleñgvins tavo širdẽlę JV678.

širdiẽs prilenkìmas; I pamilimas.

šìrdį leñkti (paleñkti, prileñkti)

1. paveikti, patraukti: Atkaklus kunigaikštis Skirgaila, ir sunku palenkti jo širdį V.Krėv. Meilūs jos žodžiai ir gudrios vilionės nepalenkė Vaciuko širdies rš. Ji visų širdis į save palenkė Vaižg. Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį LzP. Liepia, idant mūsų širdis, kentėdami prieštikius, paklusnystėsp lenktumbime MT184. Širdį lenkti ant ko N. Palenkiau širdį maną ant ižpildymo prisakymo tavo DP561. Atduot jam savo dvasią sutrupintą, širdį palenktą irgi nužemintą PK64. Prilenk visų kariaujančiųjų širdis ant pakajaus brš.

2. stengtis, prisiversti pamilti: Lenksi širdį kai nendrelę prie širdies girtuoklio d. Supirš su kokiu seniu, ir turi gyventi, turi šìrdį prileñkti Krš. Širdiẽs neprỹlenkė pry vyro, nekentė Pvn. Kad ir kartu gyvenu, bet savo širdiẽs niekaip negaliu prileñkti Vkš. Metai nešnekuos su ana, neprìlenku širdiẽs Krš.

šìrdį nuleñkti

1. nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu RD15.

2. nusigręžti, neklausyti: Nulenkė širdį savo Ch1Kar11,9.

3. pamaloninti, patraukti: Duok kai ko gardesnio širdẽlei nuleñkt Svn.

širdiẽs išliejìmas atviras išsipasakojimas, pasiguodimas: Su Guste mudvi turiva daug tokių kalbų, širdies išliejimų, apie ką niekas kitas nežino I.Simon.

šìrdį atlíeti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlíeja šìrdį Antš.

širdìs atsilíejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdìs teip atsilíejo Kp.

šìrdį išlíeti atvirai, nuoširdžiai išsipasakoti, pasiguosti: Aš, atidžiai klausydamasi, jam leidau išlieti širdį, išsakyti viską, kas jį slėgė ir kankino rš. Ir dabar Anė išliejo man visą širdį I.Simon. Kad turėčio kam savo šìrdį išlíeti, lengviau būtų gyventi Vkš. Kelkiasi naktį bei šauk ir išliek tavo širdį pirmoje sargyboje po akim pono BBRd2,19.

šìrdį liẽsti (paliẽsti) veikti, jaudinti: Valstiečių žodžiai palietė Juro širdį P.Cvir. Tūlais sielojimais ir rūpesčiavimais ... liečia širdis žmonių DP100.

širdiẽs linkìmas (palinkìmas) KII39 patraukimas: Pirmučiausia dukteriai tenka širdies linkimas motynai pasisakyti TŽII164-165. Ir palinkimai širdies jos ant pikto didelio išaugo P.

širdiẽs prilinkìmas KI572 palankumas.

širdìs liñksta (atliñko, nuliñko, paliñko, priliñko) jaučia patraukimą, palankumą, norą: Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta V.Krėv. Tę išleisiu dukterėlę, kur liñkst mano širdužė̃lė JD298. Vai kad atlinktų tėvo širdelė leist už manę dukrelę LTR(Lp). Padori mergelė, links muno širdelė Kos96. Mano širdẽlė kaip linkte liñko už vargdienio bernelio JV271. O ir paliñko mano širdẽlė ant artojo bernelio LB75. Jo širdìs man labai liñkusi KI66. Muno širdìs yra nuliñkusi ant ano Kl. Man širdìs neliñksta pas ją eit Dg. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta LTR(Jnš). Kur akys lekia, ten širdis linksta Sln. Į kur širdìs nuliñkus, į ten ir akys žiūri NdŽ. Per ilgą visų širdys palinko jų pusėn Vaižg. Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis? V.Kudir. Daug urėdininkų ... valniemsiems prilinkusią širdį turėjo LC1879,30.

širdìs nuliñko pasidarė liūdna, nesmagu: Vaikas atidevė saldainį, bet anam nuliñko širdìs Šts.

širdìs lim̃pa (prilìpo) jaučia didelį patraukimą, traukia: Širdis nelim̃pa pri pikto žmogaus Šts. Limpa širdis tavo prie pinigų brš. Tu gudas, tu gudas, aš ne gudelė, prilìpo in gudą mano širdẽlė (d.) Rod. Kurio širdis prie svetimųjų grožio prilipo, tas visa, kas sava, paniekino LzP. Ir prilipo širdis jo Dinosp, dukteriesp Jokūbo Ch1Moz34,3. Ir širdis jo prilipusi buvo jai BB1Moz34,3.

širdyjè lìpti labai patikti: Žodis širdysa jų nelimpa, net noprosnai jiemus sakomas yra BPI247.

širdìs lìpa pro bùrną (pro gérklę) Trk gniaužia kvapą, iš susijaudinimo labai sutankėjus pulsui: Širdìs lìpa pro bùrną, ka pamisliju Klk. Lėnutės širdis lipa pro gerklę lauk – taip ji plaka I.Simon.

širdìs užlìpo ikì gerklė̃s (ikì gérklei) labai pailso: Jau ma[n] širdìs ikì gérklei užlìpo Kt.

širdiẽs lūžìmas didelis sielvartas: Im smertis ... jų kūdikį, jiems maloniausį, n’atbodams lūžimo širdies RD204.

širdìs lū́žta apima sielvartas: Jų ronos man didei skausti, jų dėl mano širdis lūžta Kel1881,7.

širdìs užlū́žo pasidarė nebejautrus: Širdìs užlū́žo, nebegaili: gailėjau, gailėjau – ką padarysi! Rm.

širdìs maĩnosi baimė, neramumas ima: Širdìs maĩnos, nežinau, ką bedaryti Šts.

širdìs mãgztosi (susimãgztė, mángosi, mãzgosi, susimãzgė, susìmezgė, sumìzgo) ima rūpestis, neramumas, graužatis: Širdìs mãzgos kaip priš nelaimę Up. Širdìs pradėjo magztýtis iš blogų kalbų J. Širdis mãgztos, kad bėda, rūpestis prieš akių yra J. Širdis mãgztos – vienas palikau eiti, bijau paklysti Plng. Jei ans uždegė, širdìs mãgztės, dėl to i bėgo Ms. Širdìs mángos: šeštadienė[je] vestuvės (mylimasis kitą ima) Vn. Širdìs susimãgztė, nežinau, ką bedaryti, ką besakyti Šts. Nebištaru žodžio, susìmezgė širdìs Kl. Širdìs man sumìzgo, kad ir valgyti nenoriu J. Įsirūpinęs esu, sumìzgusi muno širdìs Šts. Širdìs paliko sumazgýta, o daktaras liepa nepiktauti Šts.

šìrdį maũdžia neramu: Nepavalgė nė pietų, taip jam maudė širdį, lyg nujaučiant ką bloga Vaižg. Ir iš anksto maudė jam širdį, kad diena eina į pabaigą, artėja naktis, vėl vienas daržinėlėje, ir vėl prieš akis ji J.Balt.

šìrdį mýga (sumýgo, sumỹgdė) ima neramumas: Gal kas bus, ba teip mýga šìrdį Ut. Šìrdį tik mýga, mýga, neramu daros Aln. Kad kas pasakis, kad Kazys girtas Turmante, tai man tik sumýga šìrdį Smal. Šaukiu, šaukiu, niekas neatsišaukdo, nieko nesregėt – tep šìrdį sumỹgdė LKKXIII136(Grv).

šìrdį mìndyti (mìndžioti) labai skaudinti: Reikėjo vakar išsyk atstumti, o dabar tik širdį man mindžioji! LzP. Maži vaikai motinos kelius mindo, užaugę – širdį Tr.

širdìs minkštė́ja (suminkštė́jo, sumiñkšto; Ba2Par34,27, pamiñkšto; CI615, pasimìnkštino) darosi švelnesnis, atlaidesnis: Akys išduoda, kad jo širdis minkštėja P.Cvir. Truputį atlyžo, suminkštėjo širdis Žem. Širdìs man jau suminkštė́j[o] Drsk. Dėl motinos ašarų jo širdis suminkštėjo rš. Seniaĩ neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo, suminkštėjo jų širdys, ir pasidarė ir meilūs, ir geri A.Vien. Kad parega kokį skanyną-saldumyną, šnapsą, tai tuoj širdys suminkšta TS1898,10. Jūsų širdys galėtų pasiminkštinti ir nusiminti dėlei šauksmo, kurį žemėje girdės BBJer51,46.

šìrdį mìnkštinti (išmìnkštinti, sumìnkštinti) daryti švelnesnį, atlaidesnį: Taip, vaikel, suminkštino visų širdis nelaimė! B.Sruog. Iki inspektoriaus prisimušėme su papirosais, kurie suminkštindavo tais laikais kiekvieno sargo širdį I.Simon. Minkštink mūsų širdis BPII294. Dievas minkština užkietėjusias širdis brš. Kietas širdis pats išminkštyk PK23.

šìrdį pamìnti po kójų paniekinti rodomą gerumą: Į abi sauges rėksi, muno šìrdį po kójų pamýnęs Vkš.

šìrdį sumìnti (užmìnti) labal įžeisti, įskaudinti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir man širdį sumynė V.Kudir. Gerai aš gyvenau savo gyvenimą, niekada nebuvau neteisus, niekada neužmyniau širdies rš.

širdìs àpmirė labai išsigando: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas A.Vien. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdìs àpmirė Jnš. Mano širdìs kap mirtè àpmirė Prn. Apmir̃davo širdìs, ir negalėdavau žodžio ištart LKT184(Skr). Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris rš.

širdìs àpmirė kraujù labai pagailo: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi LTR.

šìrdį numỹžti (apmỹžti) vlg. pasidaryti šleikštu: Erbeta nùmyža šìrdį Slnt. Teip mun šìrdį numỹžo, teip prastai! Štk. Muno šìrdį àpmyža, aš negaliu tų tortų [valgyti] End.

širdìs nusimỹžo vlg. pasidarė silpna: Muno širdìs yra nusimỹžusi – noriu valgyti, mamale Dr.

širdiẽs mojù tiesiog, kur akys veda: Kad kelio nežinai, širdiẽs arba akių mojù eik sau JII53.

šìrdį pamùšti patraukti, palenkti prie savęs: Dargi ne vieno savo draugo žmonos buvo pamušęs širdį Žem. Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėjo žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.

širdìs ne viẽtoje labai neramu: Pardien mano širdìs ne viẽtoj buvo – vaikus vienus palikau gryčioj Ktk. O muno širdelė vis ne vieto[je] S.Čiurl. Pats neišmanė, kas jam kaiti: taip širdis ne vietoje, ant savęs pyksta Žem.

širdìs nèneša (neìšneša, nepérneša) Akm

1. nepriimtina, nemalonu, nepakeliama: Muno širdìs nèneša pjauti karvę ar arklį Plng. Širdìs nèneša nė paveizėti į vištas Mžk. Mun nèneša širdìs gyvas varles į striktus pjaustyti Plng. Nèneša širdìs žaizdų Skrb. Neìšnešė mano širdìs dovanai atiduot penkiolika rublių Dg. Kaimynam bloga padaris – širdìs nepérneša Ktk.

2. nėra noro, netraukia: Nebèneša širdìs man vienai čia būt Žg. Ka ma[n] nèneša širdìs eit į tas uogas Jnš.

širdìs niẽžti labai rūpi, negali nurimti: Jau niẽžta širdìs tau, kad gražią mergą tėvas nusamdė Dr. Dar anam jau niẽžta ta širdìs Trk.

širdìs nỹksta (apnỹko, sunỹko) KI492 darosi silpna: Alpsta nỹksta širdìs mano į tave jauną bežiūrint LB46. Iš tūžbos bei rūpesčių jau širdìs nỹksta KI5. Man širdìs apnỹko K. Jam širdìs ... sunỹko KII74.

širdiẽs pasaitaĩ (pasaĩtai Šts) Skr paširdžiai: Skauda širdiẽs pãsaitus Ss.

širdiẽs pãsaitus (pakarūklùs) paė́sti labai įgristi, įkyrėti: Ans jau mun širdiẽs pasaitùs paė́dė Krkl. Širdiẽs pakarūklùs yr paė́dęs visims tas karas Šts.

širdiẽs pãsaitus pajùdinti pasilinksminti: Eime širdiẽs pasaitų̃ pajùdint Rdd.

širdiẽs pãsaitus nutráukti su mylimuoju susipykti: Tai tę buvo, kad širdiẽs pãsaitus nutráukei Skr.

širdìs išperšė́jo (praperšė́jo) labai įgriso, įkyrėjo: Išperšė́jo širdìs su maža žeme – noriu didesnės Šts. Dėl to bylinėjimos mun ir širdìs praperšė́jo Šts.

širdìs per̃šti (paper̃šo, super̃šo) ima neramumas, sielvartas, graudumas: Juk jau treji metai, kai jis ją matė, o veizėk, tik atsimink, ir tuojau širdis bus beperštanti Pč. Nu tų rietynių ir muštynių neturu atdvasčiaus, širdìs kožną dieną per̃šta Vkš. Širdìs kažko per̃šta – ar nelaimę prijauta Užv. Širdis jau man paperšo! Pamislykit sau, koksai mano likimas! Žem. Nu tokio tavo nedorumo mun jau i širdìs paper̃šo Vdk. Širdis skaudžiai superša, susopsta, ir graudis apima [sielą] rš.

širdiẽs peršulỹs sielvartas, širdgėla: Elzė nešiojo savo širdies peršulius tykai prš. Ne, ar galima kuomi padaryti jam didesnį peršulį širdies V.Kudir.

širdìs (šìrdį Š) pỹksta (supỹko, užpỹko) Kv, Vkš, Vg darosi bloga, šleikštu, ima vyma: Pyksta mi širdis SD¹15,65, SD31. Ka duktė pjausto cibulius, aš turiu bėgt lauk: galvą ima skaudėt, šìrdį pỹkt, akys genda Gr. Vieną cigaretę surūkiau – ka mun pradėjo širdìs pỹkti, galva sukties! Vgr. Kai užvalgiau tų tavo žalbarščių, užėjo toks seilėtakis, kad ir širdìs pradėjo pỹkt Jrb. Jau baigė gerti, bet supyko jai širdis, ir vėl išvėmė vandenį J.Balč. Supỹko širdį, ir susivėmė Kp. Pavalgius kartais supỹksta širdìs Škn. Aš negalėjau nė valgyt: man širdìs užpỹko Šl. Man širdìs pỹksta tokį darbą dirbt RdN. Net širdìs supỹko, nieko nenoriu pasakot, atsiguliau ir tyliu Gž.

šìrdį išpìlti nuoširdžiai išsipasakoti, pasiguosti: Kelkis, žmogau, naktį ... ir ižpilk kaip vandenį širdį tavą ant Viešpaties DP619.

širdìs apsipýlė kraujaĩs pasidarė labai graudu: Kumet amžinatilsį motynelę atsiminu, širdìs kraujaĩs apsìpila Vkš.

širdiẽs pipìras; MitII141, MitIII257, LBŽ bot. ankštpipiris paprika (Capsicum annuum).

šìrdį pjáustyti (pjáuti) labai skaudinti, jaudinti: O koksai gailesys mano širdį pjausto! rš. Tavo širdis nežiūr, kad kalba tokia mano širdį pjausto V.Kudir. Mažai jauna buvau, sirata prie tėvelio likau, o daba šìrdį kap peiliù pjáuna, ka vaikeliai mane paliko (išmirė) KzR.

širdiẽs pjovìkas vargintojas: Širdiẽs pjovìkai tie pasiutėliai Šts.

šìrdį nupláuti pasidaryti atgrasu, atsipykti: Nupláus pienai šìrdį, norėsi lašiniukų Rdn. Pienas labai šìrdį nupláuna, rėkant reik lašiniukų Krš.

šìrdį nusipláuti atsigaivinti: Užsivirinau [v]andenelio, atsigėriau arbatikės, nusiplóviau šìrdį Krš.

širdìs pléišėja (pléišti) labai sielvartauja, jaudinasi: Mano širdìs pléišti Ml. Ant jo veizdint, pléišėjo širdys anų žmonių DP175. Kaip gailingai verkė, o tikrai pleišėjo širdys jų MP167.

šìrdį plė́šyti (plė́šti) [pusiáu] labai skaudinti, jaudinti: Vaikų vargai šìrdį plė́šo, o tėvų anie nelabai mato Rdn. Šìrdį plė́šo tokie žodžiai Krš. Sielvartas plėšo širdį rš. Toki barniai man šìrdį plė́šia Šlvn. Man šìrdį plėštè plė́šia, kai vaikas verkia Mrj. Širdį pusiau plėšia, matant tokias jų kančias Žem.

šìrdį plė́šti [laukañ] labai traukti, žavėti: Mun tos baltkvartūgės [moterys] šìrdį plė́ša laũkan Plng.

šìrdį išplė́šti privilioti: Kiek tų panelių gražių gražiausių, jaunų jauniausių, ir pusamžių, ir jau senstančių per savo rankas neperleido, nesusukęs galvos, neišplėšęs širdies Žem.

širdiẽs plikùmas buvimas nevalgius: Dėl širdiẽs neplikùmo išgera erbetos ir važiuo[ja] Šts.

širdiẽs plyšìmas; B, H184, MŽ168, N didelis sielvartas, širdgėla: Aš juos su džiaugsmu užauginau, bet su verksmu ir širdies plyšimu aš juos mačiau šalin vedant BbBar4,11.

širdìs plýšta (plyšinė́ja, plýšoja) [pusiáu, perpùs, per pùsę]; R, MŽ labai skaudu: Del vaikų tėvam visada širdìs plýšta, vaikam juokai Bb. Plyšta širdelė, sprogsta galvelė, nėra kam paguosti Žem. Kaip tavo momos ir širdìs neplýšo tokį jauną išleist?! Slk. Ka pradedi galvot, širdìs plýšta par pùsę Rd. Bet jos (motinos) širdis perpus plyšo galvojant, kad sūnus niekados daugiau neregės tėvo J.Balč. Bet ir tai negana – širdìs juk plýšte tur plýšti – jūs, iškadininkės, visur tikt klastą padarot (apie ožkas) K.Donel. Nuo gailumos net širdìs plyšinė́ja Rod. Plýšojo širdìs, kol numarinau motyną Šts. Tai plyšte plyšt tavo širdelė, karštinteliai mylėdama mane PG. Jamui galva plyšo, tavei širdis JI407. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdẽlė plýšo (d.) Mžš. Ir mūsų širdẽlės jau pusiáu plýšt JD1537.

širdìs plū́sta (paplū́do, paplùko) kraujaĩs (kraujù) A.Baran darosi labai liūdna, graudu: Širdis kraujais plūsta, atsiskirt reikiant V.Kudir. Žinau – ir tau širdis krauju paplūsta, kai aš jėgų netekęs suklumpu V.Myk-Put. Mano širdis apmirusi, visa kraujais paplukusi LB109.

širdìs plū́sta kunkuliaĩs Šts darosi pikta.

širdìs išpúolė labai išsigando, baiminosi: Iš baimės ko širdìs n’išpúola Plv. Pamačius pavaduotoją, Povilui širdis išpuolė J.Avyž.

širdìs nupúolė į ùžkulnius labai išsigando: Čia autoriaus širdis į užkulnius nupuolė J.Marcin.

širdìs pripúolė pradėjo jausti palankumą: Pripúolė an tave mano širdẽlė (d.) Ml.

širdìs puñta ima džiaugsmas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui Vaižg.

širdìs pùrtinasi (pùrtosi, pasipùrtino, susipùrtino)

1. darosi baisu: Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos V.Kudir. Mun ir širdìs pùrtinas, aplei karą pamanius Ggr.

2. darosi nemalonu: Kam gi doram nepasipurtins širdis, kai taip daroma Vaižg. Visa mano širdis susipurtino nuo tokio žmogaus rš.

šìrdį suraizgýti priversti pamilti: Kitam širdį suraizgo tylutė, švelnutė mergaitė rš.

šìrdį ráižyti skaudinti, jaudinti: Čia kiekvienas daiktas raižė jo širdį, primindamas motiną rš.

šìrdį atrakìnti patraukti, privilioti: Bet nelengva susivokti, kaip jos širdį atrakinti T.Tilv.

šìrdį užrakìnti nekreipti dėmesio, būti abejingam: Šìrdį prieš kieno prašymą užrakýti KII306. Jie savo širdį griekams ir svieto prilyginimui užrakin brš. Pasmerkia kietumą širdès tavos, kuri teip stipriai yra užrakinta ant reikalo brolių ir artimųjų tavų DP178.

širdìs surambė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Gyvenimas privertė surambėti jos širdį J.Dov.

šìrdį surambìnti padaryti nejautrų, abejingą: Šis įsitikinimas toli gražu nesurambino jo širdies sp.

šìrdį raupýti rūpėti: Raupo man širdį, man rūpi K.Būg.

šìrdį rė́žti skaudinti: Lyg peiliu rėžė šie žodžiai Petro širdį, ir gėda nusvilino iki pat gilumos rš. Mane sukrėtė tas verksmas, širdį rėžiantis, keliąs nesuprantamą liūdesį P.Cvir.

šìrdį prirìšti (prisirìšti) būti patrauktam, pamilti, pamėgti: Dvariškės puikesnės, matysi, taip patiks, nė nepajusi, kai širdį pririši LzP. Muno širdìs yra pririštà pri tavęs nu pat tavo gimimo Slnt. Nepririšk savo širdies prie to, kas laikina rš. Kaip lokamčius prisirišęs širdį pri turtų Jzm.

šìrdį ródyti (paródyti)

1. nuoširdžiai rūpintis, gera daryti, atjausti: Kad atsiminei, širdį rodai, ačiū tau, Adomai. O proto manęs tai nemokyk J.Balt. Jeigu geruoju, aš galiu širdį parodyti K.Saj. Šìrdį ródo, parveža vaikams ko Rdn. Priskynė uogų: šìrdį paródė KlK12,80(Rdn). Kad i girtas, šìrdį paródė Vdk. O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. Aš anam šìrdį ródau, ans mun subinę atsuka Vkš.

2. nuoširdžiai, atvirai kalbėti: Jam šìrdį ródyk, o jis vis netiki Vlkv. Nu sakyk, ródyk šìrdį, ka nori Brs. Jis su tavim kalba ir tau šìrdį ródo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč. Kad aš jum paródytau šìrdį, tai jūs pamatytūt Dg. Ta pasaka moko nespėriai tegaliant svetimiems parodyti širdį savo M.Valanč. Tu jam šnekėk, šìrdį ródyk, o anas tau špygą An.

širdiẽs rõžė bot. skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata): Širdiẽs rõžė nuo širdies sopės Trgn.

širdìs są̃la (apsãlo, nusãlo, pasãlo NdŽ, saldrė́ja, nusaldrė́jo, salė́ja, nusalė́jo)

1. labai malonu darosi: Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla, pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį rš. Salė́[ja] širdìs nuo namų vėjo Kž. Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo Vaižg. Kas da gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdìs apsą̃la! BM61(Dbk). Šìrdžiai apsãlus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! A.Baran. Dusetų miestas gražus be galo, man an jį žiūrint, širdis apsalo LTR(Ds). Nuo pagyrimo net širdis apsalo rš. Apsãlo ir širdìs, ir užmigom Krš.

2. labai norisi: Miego taip dar nori – net širdis salsta Žem. Miego noru – širdìs salė́[ja] Rdn. Eina miegas, ka širdìs są̃la Žg. Širdìs sálti pradėjo, eisiu gulti J. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla LKGII588(Sk). Širdìs salė́[ja], kaip nora saldainių Rdn. Širdis salėja – gerti norisi LzP. Kitai širdis salė́ja aust, o kitos neprivarysi Grz.

3. silpna, negera darosi: Tai pakalnė – širdìs są̃la leidžiantis! Dkš. Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros J.Avyž. O gėlimas! Širdìs salė́[ja] DūnŽ. Niežta, širdìs salė́[ja] Krš. Ir širdìs apsãlo, ka gavau su kūliu į kaktą Vvr. Ka movė karvė su ragais, tai teip i àpsalė širdìs Sk. Įsivariau rakštį į panagę, ir širdìs apsãlo Vkš. Jau aptemo mano akys, širdelė apsalo LTR(Lp). Apsãlo širdìs, ir apgvaizdėjau Šts. Man širdìs nusãlo Pš.

šìrdį apsáldinti suteikti malonumą, gerai nuteikti: Muzika apsaldino klausytojų širdis rš.

šìrdžiai saldù smagu, gera: Marelė laiminga, net širdžiai saldu Žem.

šìrdį sãlinti

1. kelti silpnumą, šleikštulį, pykinti: Sotus valgis mun veikiai šìrdį sãlina Šts. Rožė (tokia liga) sãlina šìrdį Šts.

2. įtikti, įsiteikti: Peika marčią, motynai šìrdį sãlina DūnŽ.

šìrdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia muno šìrdį lai nèsega pri mẽdžio! Gršl.

širdyjè įsė́sti būti įsidėmėtam: Ta praeitis Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.

šìrdį pasíekti (atsíekti) paveikti, sujaudinti: Tik aiškia ir gyva kalba išdėstytos mintys pasiekia klausytojų širdis J.Balč. Muzika – tai menas, pasiekiantis širdį per mintį ir sužadinantis mintį per širdį sp. Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Jo širdìs pavydo n’atsíekiama KI393.

širdyjè sintė́ti (įsintė́ti) būti skaudžiai juntamam, teikti rūpesčio, kelti nerimą, įstrigti į atmintį: Niekas žemaičiams lietuviams tose rūstose dienose teip didžiai nesintėjo širdyse, kaipo tas, jog duktė Keistuto kliuvo į ranką kryžeiviams S.Dauk. Vladislovas, ties Varna kritęs, jiems dar širdyje sintėjo S.Dauk. Juo didesniai buvo įsintėjusys širdėj parkrikštų vargai ir novys kryžokų, juo baisesniai giežo apmaudą ant savo kraugerių S.Dauk.

šìrdį prisiū́ti labai patraukti: Neprisiuvė širdies savo naudosp SE203.

širdyjè skambė́ti (atskambė́ti) turėti atgarsį, jaudinti, veikti: O tikrai skambės širdyje tavo anie žodžiai jo MP167. Bene kožnas žodis judviejų širdysa atskambėjo Kel1881,64.

šìrdį (širdìs) skaũda (skaũdžia, nuskaudė́jo, pérskaudėjo, suskaudė́jo, skaũsta Vkš, paskaũdo, suskaũdo, skuñda J, paskùdo J, praskùdo, suskùdo) Ėr jaučia sielvartą, skausmą, gailestį, nerimą: Teip širdìs skaũda – a nė[ra] kas atsitikęs End. Aš gedžiu, t. y. vis mislio[je] turiu, širdìs skaũsta JI421. Širdìs neskaũsta dėl vyro Trk. Gražu pažiūrėt, ale šìrdį skaũdžia Aps. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino, ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia A.Baran. Skaust mano rankelės nuo sunkių darbelių, skaust mano širdelė nuo svieto kalbelių LTR(Nmk). Skausta rūsta širdelė, gailu man jaunų dienelių D36. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia (širdis) skaust B690. Akys nemato – širdiẽs (širdį LTR(Ldvn)) neskaũda Mžš. Kaipo neraudot, nesang širdį skausti KN269. Suskudo jos širdis: ne tiek drobužių gailėjos, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali vyro prižadinti Žem. Pamačiau jį su kita, tik šìrdį suskaũdo! Mrj. Man gailėtis nesgailėjo, tik širdelę suskaudėjo (d.) Čb. Taip anam širdìs nuskaudė́s, matant žmonių nelaimes! Užv. Ateis su kriukiais – kaip mun suskaudė́s širdìs! Yl. Paskaũsta šìrdį mun, į jį žiūriant Gr. Kai širdìs paskaũsta, i apsirėkiu Stl. Kaip numirė, suskùdo širdìs DūnŽ. Praskùdo širdìs, kad tėvas mirė, o negaliu nueit Jrb. Širdìs párskaudėjo, numiršau savo nelaimes Plng. Širdìs párskaudėjo, nebnora to vaikio Krš. Kad ir gaila ir par gaila, jau širdẽlė parskaudė́jo JD572.

šìrdį skaũdinti (skaũdintis, įskaũdinti, pérskaudinti, suskaũdinti, skaũsti, priskaũsti, suskaũsti, skùdinti, paskùdinti NdŽ, suskùdinti) teikti sielvartą, nerimą, jaudinti: Blogu žodžiu neskaũdink artimo šìrdį J. Motinele, negraudink, man širdelės neskaudink (d.) Plš. Kas skaudžia širdelę, kas tave kamuoja? LTR(Ut). Mušei žirgelį vis per galvelę, skaudei mano širdelę (d.) Kb. Kad juosia man juostelę, skaudžia man širdelę N70. Rūstūs žodeliai skaudė širdelę LTR(Sln). Nesakyk jam, neskùdyk širdiẽs Skr. Neskudink man širdies, šiaip dar supyksiu! Vd. Kam čia mums tiek šìrdį skaũdytis apie juos Skr. Vyrai karūnavo[ja] pačias, viseip suskaũdina šìrdį Šts. Tu sumindžiosi žalius rūtelius, tu suskaudinsi tėvų širdelę LTR(Šv). Sùskaudė man šìrdį Tamstos vargai klapatai APhVIII227(A.Baran). Suskùdinai jos šìrdį, t. y. į skausmą įvarei J. Suskùdino šìrdį tiktai motynai: tavo dukterį su vaikiu nutvėrė DūnŽ. Ale kam dar tam žmogui taip šìrdį párskaudint? Vdk. Vedęs mylėjo ir gerbė, kiek jo perskaudintoj širdy meilės tilpo J.Marc. Senelio širdis įskaudinta jaunystės prisiminimų rš. Juk ji visai be kovos laimėjo Vilių Karalių, kuris tokiai daugybei moterų įskaudino širdį I.Simon. Smūtka ir ubagystė širdį priskausta CII936.

širdiẽs skaũsmas (skaudė́jimas; MŽ168, skaudesỹs, skaudùmas) Plt sielvartas, širdgėla: Maži vaikai – tėvam džiaugsmas, dideli vaikai – širdies skausmas Bsg. Neturi vaikų – neturi širdès skaũsmo Klt. Kai tu pasakoji, man širdiẽs skaũsmą didini Prn. Iš didelio širdiẽs skaũsmo ir rūpesnio ana, vargšė, suklaiko Kv. Mat ką daro meilė, kokį širdiẽs skaũsmą! Krž. Žmogus, kas gedi, širdiẽs skaũsmą, rūpestį turi, tas gedulingas JI422. Neturiu motutės, anė tetušėlio – nėr kas nuramina skausmą širdelės Brž. Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso Žem. O dainos dainelės, jūs mano patieka, visi širdies skausmai pas jumis palieka Vnž. Kad tie nedainiuoja iš širdies linksmumo, o mes padainiuosme iš širdies skaudumo LTIII412(Sln). Ašaros sumažina širdies skaudėjimus rš. Su ašaromis pabrinkusiom akimis, su širdies skaudesiu rengėsi dabar Jonas šventadieniškai V.Krėv.

šìrdį antskélti pasistiprinti, atsigauti: Išklūkiau (išprašiau) skybulelį lašinių šìrdie antskélti Ggr.

širdìs praskýdo

1. pasidarė labai malonu: Iš meilės širdìs praskýdo Skrd.

2. pasidarė labai graudu, nebesusivaldė: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas V.Bub.

širdìs skýla labai skaudu: Ak, nelaimė, ką aš matau, širdis plyšta, skyla LTR(Dj). Širdis skyla iš skausmo TS1900,10-11.

šìrdį skrósti (nuskriósti, pérskrosti, skródyti); N kelti širdgėlą, skaudinti: Tie žodžiai skros tau širdį J.Paukš. Mane pirštais badis, tau širdį skrodis Lz. Persiskyrus gal širdį skrodžia LTR(Šk). O ašaroms savo net širdį man skrodi, nes aš negaliu tau padėt TS1899,7-8. Krimtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68. Širdis mano parskrosta S.Dauk. Man širdelę nuskriodė, ką bernelio neradau Rš.

širdìs (šìrdį) skrum̃ba (skrupsnója, skrū̃pso, suskrū̃po Kp) neramu, baisu: Skrum̃ba širdìs mano, kad kas nestotųs tenai J. Skrupsnójo širdìs, kol ėmė arklius Šts. Širdìs skrū̃pso, einant par ledą, kad neišvirstumei J. Širdìs skrūpsójo, kad sūnų į vaiską nepaimtų J. Brolis numirė, dabar man šìrdį skrū̃pso Lp.

širdìs (šìrdį) skrū̃sta (suskrū̃do, suskrùdo, skriū̃di, skrū̃di) liūdna, graudu, neramu: Skrū̃sta motinai širdìs, kai jos vaikas negeru keliu eina Ukm. Jau tau širdìs skruñda, kai kitas su tava šoka Trgn. Jiem jau dvi nedėlios širdìs skrūdė́jo: atleidė laišką – ne jo raštas Ml. Oi skriū̃di liūdi mano širdẽlė, kad nėr mergelės mano (d.) Tvr. Teip suskrudo širdis, kad ir namo parėjęs negalėjo nusiraminti J.Paukš. Kai pasižiūriu į jį, tai šìrdį suskrū̃sta Šd. Širdẽlė suskrū̃do, ir verkia Gsč. Anys visi tokie išvarvakiai: jiem širdìs skruñda, kad žmogus iš ežero žuvelę pagauna Lel.

×širdìs slabnė́ja labai norisi: Širdìs slabnė́[ja], ka nori kokio karšto blynelio End.

šìrdį slė̃gti (apslė̃gti, nuslė̃gti, užslė̃gti, slogìnti) kelti nerimą, rūpestį: Jeigu žmoguo slė́ga kas šìrdį, ans atpūtau[ja] Lž. Skaupumas slegia širdį Vd. Kiekviena ramiai ir be rūpesčių praleista diena ir valanda – štai kas slegia širdį J.Balt. Aš juokiuos, ir nė vienas nesupras, kad man širdį vis slegia užslėpti verksmai J.Jan. Man buvo labai lengva keliauti, niekas neslėgė širdies rš. Atsiriša liežuvis išpasakoti tai, kas širdį slogina A1885,97. Širdys ... sylvartu sunkiu esti apslėgtos Mž76. Nusigandusios širdys nusiminimu nuslėgtos būtų MT87. Taip didžios malonės sumilimo ieško širdis, griekais didžiai užslėgta Mž76.

širdìs atslū́go praėjo pyktis, nusiramino: Bet pareinu, pamatau ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv. Man atslūgo širdis, nes šį kartą šeimininkas pristūmė stiklus atsargiai, nieko neišliedamas rš.

šìrdį smáigyti skaudinti, varginti: Dieve, kokie jausmai smaigė mano širdį A1885,15.

širdìs smaĩgstosi neramu: Širdìs smaĩgstos, nežinau, a besuspės į traukinį Gršl.

širdìs nusmẽgo pasidarė labai baisu, šiurpu: Tik širdìs nusmẽgo, kai užgirdau šaudant Užp.

šìrdį smel̃kia (nùsmelkė, pérsmelkė) ima baimė, nerimas, nuojauta: O! tai baimė! Smelkia širdį A1885,114. Širdį nusmelkė Juzai. Kaip galėtų dabar pasirodyti Maldyniškėj? J.Balt. Visos trys moterys nutilo ir sužiuro į jį su tokia pagaila, jog jam persmelkė širdį rš.

šìrdį nusmel̃kti (pérsmelkti) sukelti staigų nerimą, baimę: Net dantis sukando Petras, taip tie žodžiai nusmelkė jam širdį V.Myk-Put. Girdėti dejavimas baisus, širdį persmelkiantis BsV25.

širdìs smõgsta (nusmõgo, pasmõgo, nusmogė́jo, nusismogãvo, smóksta, nu(si)smóko, pasmóko) J.Jabl silpna, labai norisi ko stipriau, gardžiau: Smõksta širdìs, kaip negauna rūgštimo, t. y. nor labai J. Nusmogė̃s tavo širdìs, kaip išalksi J. Šìrdie nusismogãvus, reik pagaviko, sūrymelio Ggr. Pavalgiau, taip širdìs nūsmóko Lkv. Bulvės su pradažu menkas valgis – be meisos nusismóksta širdìs Bržr. Paimu kartais duonos šmotelį, kaip pasmogsta širdis Žem. Pasidėjau medaus žiemai, ka turėčiau, kaip kada širdìs pasmóks Krž. Ji pamatė obeliuką, ir pasmóko jai širdìs Pd.

širdìs nusmùko

1. pasidarė negera: Kaip širdìs nusmùks, užgerk kumpoto Krš. Nusmùkusi paliko širdìs, nusikiurkusi po vakarykščio Lkv.

2. apėmė baimė: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.

širdìs nusmùko į kulnìs labai išsigando: Iš baimės širdìs į kulnìs nusmùko Vkš.

šìrdį (širdìs, širdiñ) sópa (nusopė́jo, pérsopėjo, prasopė́jo Ad, susopė́jo, sõpsta, susõpo, užsõpo) jaučia sielvartą, skausmą, gailestį, nerimą: Kap neregi akes, tai nesópa širdiẽs Nč. Nueini pas ką, nusipasakoji, tai ne tep šìrdį sópa Kč. Ne savas, nesópa širdiẽs Ėr. Man dėl vaiko šìrdį sópa Rš. Jam gali šìrdį sopė́t, kad paliko sa[vo] vaikus LKKXIII136(Grv). Tep jam jau širdiñ sópa, ką negal jai padėt Lz. Sõpsta šìrdį, matant senelių vargus Rmš. Kai saviškai kalbėti ar rašyti kas draudžia, žiūrėk, kiek mums širdį sopa Vaižg. Iš gailesties širdẽlę susõpo Ds. Ir giesmė nepabaigta: kai širdis susopo, ant dūšios labai sunku ir neramu tapo A.Baran. Teip užsõpo šìrdį, kad net raudojau Dbk. Susopė́jus ma[no] širdìs in jūsų Arm. Važiuok, prasiblaškysi, širdį susopusią atgaivinsi LzP. Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. Ai bernuži, bernužėli, ką gailėjo – nugailėjo ir širdelę nusopėjo LTR(Slk).

šìrdį sópinti (susópinti) teikti sielvartą, nerimą, jaudinti: Dėl ko mane paniekinai, man širdẽlę sópinai? Prng. Naktimi negaliu miegot, vis verkiu ir raudu, nepriminkit, nesópinkit širdiẽs Grv. Tuoj tau šìrdį susópina Ps.

širdiẽs sopulỹs (sópa, sópė, sopė́jimas) sielvartas, širdgėla: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun J.Bil. Kad galėčiau, ant lapelio baltos lelijėlės surašyčiau savo vargus ir sópes širdẽlės (d.) Kp. Ji lyg norėjo užspausti savo širdies sopę Vaižg. Ana mirė iš tos širdiẽs sópės, kad jos vaiko nebėr Pnm. Išlieja visas savo širdies sopas rš. Kočios seselė mano mandieružę širdiẽs didžiais sopulė̃liais JD1176. Sunkiai gailėjo ir sopulį širdies savimp be paliaubos jautė SPI309-310. Tobulas sopulys aba sutrynimas širdies ažu nusidėjimus SPI237. Teip smarkų sópulį širdès ir teip sunkų krimtimą sielos DP165. Keliantisi širdies sopėjimams MT136.

šìrdį spáusti (apspáusti, nuspáusti Dgp, suspáusti)

1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Lenda tas verksmas, spáudžia šìrdį Aln. Sopa man galvelę, negaliu stovėtie, spáudžia man širdẽlę, negaliu žiūrėtie DrskD182. Sópa galvelę – negaliu, spáudžia širdẽlę – neskelsiu (d.) Kls. Kap muštravojai bėrą žirgelį, spáudė mano širdèlę DrskD44. Apspaustà širdìs yr visų jaunųjų karės metais Šts. Šìrdį suspáudė, kad tėvelis mirė Mrj. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tam trečiam bernužėliu širdẽlę suspáudė DrskD261. Man suspaudžia širdį, lyg būčiau amžinai praradęs savo tėviškę P.Cvir. Ir dar smaugiau suspaudė Juzai širdį nuo šitų minčių J.Balt. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540.

2. kelti nerimą, rūpestį, jaudinti, varginti: Ko gi ji verkia, ko aimanuoja, kas spáudžia jos širdẽlę? DrskD197. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdẽlę spáudžia (d.) Str. Spáudžia man širdẽlę negeros navynos (d.) Grv. Rūpesniai spáuda kaip pupa šìrdį Slnt. Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį V.Krėv. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? K.Bor. Spaudžia, slegia mano širdį sielvartas sunkus S.Nėr. Taip jai suspaudė širdį sunkus atsiminimas, kad jai pakirto rankas kojas MPas. Gailestis šìrdį suspáudė Jnšk. Graudulys suspaudė širdį rš. Širdį suspaustas paklausė J.Jabl. Maži vaikai kelius spáudžia, o dideli šìrdį Grž.

šìrdį užspáusti nuslopinti jausmus, troškimus: Tai mesk besidairęs, užspausk širdį, nebeieškok J.Balt.

šìrdį (širdìs) spel̃gia NdŽ darosi bloga, šleikštu, ima vyma: Taip negera, šìrdį spel̃gia nuo tų kleckų Jnšk. Širdis spelgia vis valgant bulbas be duonos MitI233(Šd).

šìrdį prispjáuti apvilti: Prispjóvė mergai šìrdį i pabėgo į Panevėžį Ps.

širdìs sprãga ima apmaudas, pyktis: Ma[no] širdìs sprãga, in jūs itą darbą paisant Arm. Iš pykčio ėmė spragė́t širdìs Antš.

šìrdį sprogìnti liūdėti: Ir sprogìnk šìrdį numie su vaikais palikusi, o vyras nepareita Slnt.

širdìs sprógsta [pusiáu, ant pùsės]

1. darosi skaudu, liūdna, ilgu: Jai iš graudumo širdìs sprógo Pc. Ma[no] širdelė sprogo, ilgesiu pabrinko V.Krėv. Kaip tau širdìs nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti susidėjus su kitu! Krš. Gailu veizėti į tą vaiką – širdìs sprógsta pusiáu Skd. Man pačiai širdìs sprógsta ant pùsės Skrb. Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.

2. PnmA. apie didelį jausmų antplūdį: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.

širdìs įsprógo labai įkyrėjo: Širdìs yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.

širdìs pérsprogs bus daug išgyvenimų: Jergau, atsigulk į ligoninę – širdìs pársprogs End.

širdìs pasrùvo kraujaĩs (ãšaromis) pasidarė labai graudu: Jos širdis pasruvo ašaromis J.Balč. Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo rš.

širdìs apstal̃go

1. pasidarė malonu: Vengia tokios kalbos, nuo kurios apstalgtų širdis iš džiaugsmo rš.

2. pasidarė šleikštu: Nevalgyk teip daug taukų, ba apstal̃gs širdìs Km.

širdìs stìngsta (sustìngo, sustójo) darosi baisu, klaiku: Ten ašarų, oi, oi, paveizėti negali ten, stìngsta širdìs Žeml. Tarpais stingsta širdis, šią giesmę skaitant sp. Iš didelės baimės muno širdìs sustìngo Vkš. Sustojo širdis Juzai nuo šito balso J.Balt.

širdìs stójasi [piestù] darosi labai neramu, baisu: Ko kalbi teip šiurkščiai, net širdìs stójas Dr. Širdìs piestù stójas – nebus gero gyvenimo Užp. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.

širdyjè stovė́ti laikytis tam tikrai nuomonei, nuojautai: O man vis širdỹ stóvi, kad čia kaimynų darbas Rmš.
2. kelti nerimą, rūpestį: Palikom močią sergančią – stóvi širdỹ ir stóvi Aln. Jai ta dukrelė giliai širdỹ stóvi Mrj.
širdìs stóvi stačià (ant pakáušio, stulpè) baisu, šiurpu: Kaip reiks iškentėti tą dūrimą: širdìs statì stóva Skd. Širdìs stóva stulpè, ka pamatau žmogų su šautuvu Šts. Širdìs ant pakáušiu stóva iš baimės Šts.

širdyjè įsmègti (strìgti) labai jaudinti: Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte įsmegę ir didžiai jiemus paskanėjo BPII27. Tavo žodžiai nuovierniausie[ji] man širdelėj strigo LTR(Švn).

šìrdį sùkti (susùkti) kelti vymą, pykinti: Šìrdį sùka, vyma tąso: pavodijo vakarykštė šutynė Skd. Torto užvalgiau, šìrdį sùko Rdn. Negersu – dar šìrdį susùks Rdn. Užgavėnių suopynės liuob šìrdį susùks, ir vemsi po suopynių Šts. Net šìrdį sùka, kaip mañ juokas ima Tj.

širdìs apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią: apsisùko širdìs mano, jau aš ir pas pačią JD1337.

širdìs susisùko sukilo vyma, supykino: Susisùko širdìs nu numinės ir susivėmiau Šts.

širdiẽs suñkinimas; CII527 liūdesys, nusiminimas.

šìrdį suñkinti (apsuñkinti)

1. KII176, JV513 kelti nerimą, rūpestį: Meisteris perkrato viską, kas galvoj užsigulėjo, kas širdį sunkino P.Cvir. Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ir permier besirūpindams, savo suñkina šìrdį! K.Donel. Nereikėjo jam čia ateiti. Be reikalo tik sau ir kitiems apsunkino širdį J.Avyž. Rūpesniais nebsunkinsiu širdies savo I. Atstok šalin, dukrele, nesuñkyk ma[n] širdẽlę (d.) Vlkš. O, tu mano sūneli, palengvinai rankeles, širdẽlę apsuñkinai (rd.) JD1198. Žemės melu apsunkinate širdis jūsų DP200.

2. būti kietaširdžiui, užsispyrusiam: Bet farao sunkino širdį savo ... ir n’išleidė žmonių Ch2Moz8,32.

šìrdžiai sunkù labai neramu: Rodosi, kam visa tai, kada širdžiai taip sunku Pt. Kai sunku širdelei, uždainuok dainelę – palengvės TŽV602(Al).

širdìs apsuñko apėmė kietaširdystė, užsispyrimas: Ir apsunko širdis faraono, teip jog šį kartą nepaleidė žmonijos Ba2Moz8,32.

šìrdį išsuñkti nukamuoti, nuvarginti: Vargas ir nelaisvė jau man išsunkė širdį rš.

šìrdį šáldyti slopinti pakilius jausmus, daryti abejingą: Kažkas palinksta ties manim ir, šaldydamas širdį žvarbiu atodūsiu, pakuždomis man sako: – Tu meile netikėk! V.Myk-Put. Ilga malda šìrdį šáldo Šts.

širdìs atšãlo pasidarė abejingas, nebemyli: Atšalo ano širdelė – nebreikalinga anam jau esu Vkš.

širdìs sušãlo apėmė baimė: Širdìs sušãlo, kai pamačiau kruviną papunelį Ub.

širdìs užšãlo

1. apėmė baimė: Lėktuvai kad sukniaukia, tai širdìs ir užšal̃na Grd. Man net širdis užšalo: jis atsisėdo per daug drąsiai I.Simon.

2. pasidarė abejingas, nejautrus: Jau jis (bernelis) nebegirdi, jau jis nebeklauso – užušãlus jam širdẽlė kaip medelio sauso (d.) Kp. Ar nepavyna uždegti užšalusią širdį tavie? P.

širdìs šiáušiasi (susišiáušė Krt) darosi baisu: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdìs šiáušiasi Pbr.

širdìs šỹla ima pyktis: Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys Vaižg.

šìrdį šìldyti (sušìldyti) kelti gerą nuotaiką, žadinti gražius jausmus: Nabašninkas širdžia gyveno, jo dainos širdis visų šildė rš. Ta draugystė man sušìldė šìrdį Pn. Nuoširdus laiškas lyg saulės spindulys ūkanotą dieną ir nuotaiką praskaidrina, ir širdį sušildo rš. Ir šildydama didžiaus širdis, o neg kūnus, skalsina gamtas, o nuodėmes ižsvilina DP400.

šìrdį prišiùkšlinti paveikti, sudrumsti tyrus jausmus: Jam rodės, tyčia, blogais norais jam pakenkė, – sugriovė taip gražiai besusidedantį jo gyvenimą, prišiukšlino Aneljos širdį ir nuo jo lūpų atitraukė teisėtą vyro taurę Vaižg.

šìrdį apšìkti vlg. įžeisti, įskaudinti: Tu žinai, kaip tu man šìrdį apìšikei! Zr. Negailu, kad Jonis muni paliko, tik piktumas ema, kad šìrdį apšìko Vkš.

širdìs šiū́sčioja ima baimė: Daba y[ra] skrupuliniai metai: dieną naktį šiū́sčio[ja] širdìs visims Ggr.

šìrdį šveĩsti (nušveĩsti Jnšk, šviẽsti ž., NdŽ, taisýti) gaivinti: Rūgštimas širdį švieta VP40. Sūrimas, rūgštimas šìrdį šviẽta, balta duona gelžį laužo Plt. Noru kartimo, ka šìrdį nušveĩstų Rdn. Silkė, agurklelis, duonos šmotelis visumet pijokeliuo šìrdį nùšveita Vkš. Meskiam po vieną [burną] – taisýkiam šìrdį Šts.

širdìs atsitekė́jo praėjo pyktis, nusiramino: Atsitekė́jo širdìs, nieko nebibijau Šts.

šìrdį sutirpdìnti (sutirpdýti)

1. patraukti į savo pusę, paveikti: Bernelis saldžiažodis ne vienai širdẽlę sutir̃pdo Rod. Jo liepsningos lakios eilutės bus sutirpdžiusios klausytojo širdį it saulė vašką rš.

2. išgąsdinti, įbauginti: Broliai mano, kurie nuejo su manim, sutirpdino širdį žmonių ChJoz14,8.

šìrdį tirpìnti

1. graudinti, jautrinti: Tai kankuliuoja, tai vamzdžiuoja! Širdį tirpina žmogaus A.Baran.

2. nervinti, erzinti: Kap jaunose dienose tirpìno jis man šìrdį, tep ir senystoj nenustoja Nč.

širdìs tir̃psta (sutir̃po) maloniai veikia, nuteikia: Gan gražiai kalba, bet kai prabilo kunigai, tai net širdis tirpsta Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok Vaižg. Jai taip bekalbant, Karalienės širdis tirpte sutirpo I.Simon. Iš karštos meilės vos šventojo širdis nesutirpo M.Valanč.

širdìs nutir̃po Srj apėmė baimė, išgąstis: Audrele, būk tu nors mandagi jam. Kartais taip pasielgi, kad man širdis nutirpsta S.Čiurl. Išsigandai, kad net ir širdìs nutir̃po Yl.

širdìs aptìžo (patìžo NdŽ)

1. NdŽ pasidarė negera, šleikštu: Aptìžo širdìs nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriema valgių JI94. Teip neskaniai privalgiau, širdìs paliko tokia aptìžusi Plt.

2. pasidarė nemalonu: Ano riebių kalbų beklausant, ne vienam širdìs aptìžo Mžk.

šìrdį tráukti (ištráukti, patráukti) [laũk, laukañ]

1. labai jaudinti, veikti: Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man šìrdį tráukia Ss. Ta merga šìrdį tráuka laũkan Šts.

2. labai privarginti, nuilsinti, nukamuoti: Kad pripeši klėbį, šìrdį tráuka laũkan Ms. Motinai šìrdį tráuka laũk, ka reik užvaryti tiek aukštai tus maišus Trk. Tas vaikas baigia ma[n] šìrdį ištráukt KzR. Išsisirgau, kažko širdìs patrauktà, nebžinau, kuo atgaivinti Vkš.

3. darytis silpna: Šìrdį tráuka, noru valgyti Rt.

širdiẽs sutrynìmas; SD340, Sut, P gailestis, susigraudinimas: Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti jį žodžiais išsakyti M.Valanč. Tobulas sopulys aba sutrynimas širdies ažu nusidėjimus SPI237.

šìrdį sutrìnti persiimti gailesčiu, susigraudinti: Reik, idant gailesys paeitum iš širdies teisingai sutrintos, iš širdies nuliūdusios ir neapkentančios griekų savo P. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540.

širdìs patrìšo NdŽ pasidarė negera: Patrišo širdìs žiūrint, kaip jamui votį skvarbė J.

širdìs nutrū́ko

1. pasidarė negera, supykino: Širdìs nutrū́kusi, norėčio rūgštelės kokios atsigerti Šts.

2. perėmė baimė, susijaudinimas: Kaip jis girtas pareina, man tik širdìs nutrū́ksta: sakau, geriau nepareik! Mžš.

širdìs užtùko pasidarė nejautrus: Širdys nes tų žmonių užtuko ir ausimis sunkiai klausė ..., idant ... ausimis negirdėtų ir širdimis nesuprastų Ch¹Mt13,15.

širdyjè tupė́ti būti nuolat prisimenamam: Kas kam rūpi, tai (tas Grž) ir širdỹ tùpi An.

šìrdį nuturė́ti (suturė́ti) susivaldyti, neleisti prasiveržti jausmams: Nepasikarsi šiais laikais: reik visims šìrdį nutūrė́ti Šts. Aš tave be galo pamilau, nebegaliu širdies suturėti... turiu mylėti visada... Žem.

šìrdį várstyti skaudinti, jaudinti: Tėvams šìrdį vársto, jei koki marti: antai marti motynai ugnį užliejo Šts. Anytos skaudūs žodžiai kaip driaučiais vársto šìrdį JI341. Varsto kaip peiliais mano širdelę, girdo kartybėmis kas dienelę Žem.

širdìs vérda (àpvirė, ùžvirė)

1. Šln ima pyktis, įtūžis: Nekalbėk daugiau, seni, eik, sakau tau... Matai, širdis mano verda V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mano širdìs vérda, kad nesirūpini žodžio išpildyt Srv. Negaliu, man širdìs vérda, kai pradedu mislyt Ktk. Jau mano širdìs vérda kap puodan Pv. Maža kas gali žmogui ištrūkti nuo liežuvio, kai širdis užverda J.Balt. Teip ažùvirė man širdìs, kad nebežinau, kas daryt Ds. Man tik ažùvirė širdìs, kap ana pasakė Rš. Àpvirė širdìs, ale nieko nesakiau Krš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320.

2. ima nerimas, susijaudinimas: Jau jo tik širdìs vérda [į degtinę] Lp. Kad ir žmonės suspausti drūčiai buvo, ale žmoniški jausmai ir širdis tankiai virė misle apie liuosybę BsPIII8. Kai tep pasakė, tai man net širdìs ùžvirė Lp. Žinoma, užvirė širdis jaunikio V.Kudir.

širdìs vérda kunkuliaĩs (kuñkuliu, kuñkulu, su kuñkuliu)

1. Ėr ima pyktis: Širdìs kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš. O jenau, širdìs vérda su kuñkuliu! End.

2. bloga darosi: Širdìs vérda kunkuliaĩs, kad reik ėsti mašinuotą pieną Šts.

širdìs vérda (ùžvirė) kraujaĩs (kraujù LTR(Šll), kraujè, kraujuosè Gs)

1. ima nepaprastas gailestis, susigraužimas, jaudinimasis: Išleidau tokį jauną į girią medžių kirsti, o dabar štai kas atsitiko! Muno širdìs kraujè vérda! Trg. Iš gailumos širdìs kraujù vérda Rod. Širdìs kraujù vérda po tokio pasidarymo Šts.

2. ima pyktis: Ka tik Jonį pamatau, tujau pat mun rankos pradeda virpėti, širdìs kraujaĩs užvérda – teip nekentu Vkš.

širdìs pérvirė

1. NdŽ pykčiu persiėmė: Pykau ir tebepykstu, man širdìs iš to pykimo párvirė Ėr.

2. praėjo pyktis: Mano širdìs virė, bet jau pérvirė NdŽ.

širdìs sùvirė sukilo jausmai, susijaudino: Joja senas senužėlis – sunkiai atsidūsta, joja jaunas raitužėlis – širdelė suverda V.Krėv. Net širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.

širdìs sùvirė kraujù labai daug iškentėjo: Širdìs kraujù suvìrusi; velyg būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi JV901.

šìrdį pavérgti patraukti, palenkti: Daug žemės puikių ir gražių dukterų jo širdį pavergti norėjo Mair. Visur tarp svetimųjų daugel grožybių pastebėjęs, kokių nesą pas mus; bet tos svetimosios grožybės nepavergusios jo širdies LzP.

širdìs apsìvertė kū̃liais labai išsigando: Apsivertė širdis keliais kūliais Prn.

šìrdį vérti (nuvérti, pavérti, pérverti)

1. skaudinti, jaudinti, sukrėsti: Vaiko riksmas ma[n] šìrdį vẽria Gs. Ratuose pasigirdo širdį veriantis dejavimas J.Avyž. Vẽra šìrdį kaip su peiliais Krš. Oi nelaimė, ką aš matau, širdį ver' kaip yla Vnž. Kur tik žvilgsnį metė, ten vienas grynis, net širdį vėrė P.Cvir. Tavo rūstūs žodžiai man tarsi peiliu pervėrė širdį J.Jabl. Šìrdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie senelio mirtį] Aln. Pabudo tėviška meilė, skaudus gailesys širdį pervėrė Žem. O dėl ko teip maži daiktai parvera širdį tavo? M.Valanč. Susiraukęs burbteldavo vieną kitą žodį, bet tokį žodį, kuris širdį nuverdavo V.Myk-Put. Tie žodžiai Girdenio širdį pavėrė teip, jog verkti pradėjo S.Dauk.

2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč. Tep noriu šitos suknelės, kad net šìrdį vẽria Mrj.

šìrdį atvérti

1. būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau A.Vien. Nigdi svetimam žmogui neatvérk širdès Užp. Nėr kam atverti jauna širdelė S.Nėr. Tai ji priejus žalią liepelę nelaimėn pasiskundžia, prieš ją atvė́rus savo širdẽlę vargelius pasakoja DrskD197. Tamimp viltį padėkite, anam širdžias atverkite SGII28.

2. pasidaryti jautriam, paveikiamam: Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nu ing tave ineis, tavo širdyje gyvens Mž156.

širdìs atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis I.Simon. Vis daugiaus širdžių atsivėrė, kurios jo velijimui pritarė Ns1832,4.

šìrdį užvérti pasidaryti nejautriam: Jo širdis vargšams neužverta TS1900,4-5.

širdìs vìrpa (suvirpė́jo)

1. ima baimė: Širdìs vìrpa nu to kalno važiuojant Dr.

2. ima nerimas, rūpestis: Kano šienas šlapias ant pievos, vìrpi širdìs žiūrint J.

3. ima jaudulys, sukyla jausmai: Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau K.Bor. Patrauks, būdavo, stryku per stygas – ir suvirpa tau širdis rš.

širdyjè virpsóti būti nuolat jaučiamam, atmenamam: Šitie daiktai tevir̃psai stipriai širdysè mūsų, tuos pilnu tikėjimu išmanykime DP542.

šìrdį pavõgti padaryti ką slapčia, nepasisakius: Šitaipo pavogė Jakūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai? BB1Moz31,26.

šìrdį žeĩsti (pažeĩšti, sužeĩsti) kelti neramumą, širdgėlą, skaudinti: Širdį tavą žeidžia arba giežia DP619. Juozas suprato, dėl ko tėvas taip sakė, ir rūpinos, kad be jokio reikalo Barbelės širdį pažeidė LzP. Verkiau, lyg savąją širdį pažeidęs P.Cvir. Palinksmink, nuramink, va, jo sužeistą širdį V.Krėv.

šìrdį užžiẽbti apšviesti, paveikti: Tėvas ir sūnus siunčia [Šventąją Dvasią], jeng mūsų širdis užžiebtų MT66.

širdiẽs žolẽlės; Ak, P, LBŽ, LFIII337 bot. šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides): Širdiẽs žolẽlės iš pievų Všv.

širdiẽs žõlės bot.

1. P skėtinė širdažolė (Centaurium umbellatum).

2. P pievinis gencijonas (Gentiana amarella).

šiurkštì širdìs; šiurkščiõs širdiẽs apie atžarų, negailestingą: Nuo darbo ir vargo pasidarė šiurkščios ne tik jų rankos, bet ir širdys J.Balč. Katras šiurkščiõs širdiẽs, tai neduoda Pin. šuniẽs šìrdį turė̃ti būti negailestingam: Šuniẽs šìrdį tùra, ka ligonį varo Pj. Jei turė́sit šuniẽs šìrdį, galėsit uždegti [trobas] Ėr.

tikrà širdimì nuoširdžiai: Meldės ... ne teip nasru, kaip tikra širdžia DP563. Tikra širdžia gailite PK28. Širdžia tikra pažinau tave MP90. Giesmėmis linksmomis, širdėmis tikromis linksminkias ir džiaukias dūšia kiekvieno SGI35. (kieno)

tuščià širdìs Jn(Kv) apie nevalgiusį, negėrusį: Motina nė lašelio, rūtele, nei ligonei neturėjo... tuščia širdis, rūtele, nei kuo atsigauti nabagei... Žem. (kieno) tvirtà širdìs apie nepalenkiamą, valingą: Mano vaikai tvirtõs širdiẽs – neverkdavo Sutk. tvìrtą šìrdį turė́ti

1. būti nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.

2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę šìrdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ413.

už širdiẽs griẽbti (gróbti, im̃ti, tráukti) labai jaudinti: Visi tie tavo pasipasakojimai teip i jẽma muni už širdiẽs Vkš. Ažu širdiẽs ė̃mė, kap pamačiau LKKXIII119(Grv). Tokie žodžiai gróba už širdiẽs, durte dura kiaurai Rdn. Balsas taip nuoširdžiai skambėjo, jog net už širdies griebė K.Bor. Kaip galima sudėti eilėraštį, kad už širdies griebtų, iki šiol nesuprantu rš. Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.

vienà širdìs; Pt; vienõs širdiẽs apie labai sutariančius: Sandara, viena širdis SD76. Bus visų šventųjų viena sandara ir viena širdis DP542. Vienõs širdiẽs būti KII188. víeną šìrdį turė́ti būti vieningiems: Dzūkai devyni víeną šìrdį tùri Vs.

visà širdimì

1. labai nuoširdžiai: Aš patenkintas, visa širdimi patenkintas V.Krėv. Pas mergytę nujojau, du šimteliu trotyjau, visà šìrdžia dūmojau JV416. Reikia darbuit visà šìrdžia LKT401(Pls). Aš tau vis visà šìrdžia, o tu man visa šikna Kbr. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Visa širdimi mylėkime DP542.

2. jausmingai, plačiai: Reikia gyventi visa širdimi: mylėti, nekęsti, džiaugtis ir liūdėti rš.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

širdis — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – širdies ir kraujagyslių sistema siauresnis terminas – keturkamerė širdis siauresnis terminas – paprastoji vamzdelinė širdis… … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
širdis — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – širdies ir kraujagyslių sistema siauresnis terminas – keturkamerė širdis siauresnis terminas – paprastoji vamzdelinė širdis siauresnis terminas – riestinė širdis… … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
širdis — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Centrinis kraujotakos organas, kuris ritmingai susitraukinėdamas varinėja po organizmą kraują. Širdis yra netaisyklingo kūgio formos tuščiaviduris raumeninis organas (apie 1/200 kūno masės)… … Sporto terminų žodynas
širdis — statusas T sritis širdies ir kraujagyslių sistema atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – širdies ir kraujagyslių sistema siauresnis terminas – kepeninis paviršius siauresnis terminas – krūtinkaulinis paviršius siauresnis terminas –… … Paukščių anatomijos terminai
širdis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Cardia ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
širdis — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – apytakos organai siauresnis terminas – aortos anga siauresnis terminas – auselių paviršius siauresnis terminas – dešinioji prieširdinė… … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
širdis — statusas T sritis histologija, ląstelių chemija, histologinė chemija, audinių kultūra atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – širdies, kraujagyslių ir limfagyslių sistema siauresnis terminas – dešinysis skaidulinis trikampis siauresnis … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
širdis — statusas T sritis histologija atitikmenys: lot. Cor ryšiai: platesnis terminas – širdies, kraujagyslių ir limfagyslių sistema siauresnis terminas – arterijos siauresnis terminas – dešinysis skaidulinis trikampis siauresnis terminas – endokardas… … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
širdis — širdi̇̀s dkt. Širdi̇̀s plãka, mùša … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sportinė širdis — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Padidėjusi, sveika ilgai ir aktyviai sportuojančio žmogaus širdis. Sportinei širdžiai būdinga hipertrofuotas kairiojo, vėliau ir dešiniojo skilvelio raumuo, padidėjęs susitraukimo galingumas,… … Sporto terminų žodynas

Academic Dictionaries and Encyclopedias

širdis

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

širdis

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link